2021 11 16

Tyrėjų viražai POLA prezidento byloje: poveikiu neprekiavo, bet sukčiavo ir piktnaudžiavo?

Užpraėjusią vasarą Lietuvą sudrebino skandalas, susijęs su Covid-19 tyrimams skirtų reagentų pirkimu. Dabar prokuratūra skelbia, kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas, tačiau kokia tiksliai medžiaga galbūt pasieks teismą – tiksliai dar neaišku. Vienas pagrindinių bylos įtariamųjų Šarūnas Narbutas suskubo viešai pasidžiaugti, kad svarbus anksčiau jam mestas įtarimas šiuo metu jau yra atšauktas. Visgi jam tebegresiantys kaltinimai – ne ką mažiau grėsmingi.
Permainingas tyrimas POLA prezidento Š.Narbuto byloje
Permainingas tyrimas POLA prezidento Š.Narbuto byloje / 15min archyvo nuotraukų koliažas

15min pasidomėjo, kuo reikšmingas yra šis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei prokuratūros tyrimo pokytis ir kada galima tikėtis galutinai aiškių ikiteisminėje stadijoje teisėsaugos atlikto darbo rezultatų.

Iki 8 metų nelaisvės numatantis BK 226-asis straipsnis Š.Narbutui nebeinkriminuojamas, tačiau ir už sukčiavimą bei piktnaudžiavimą gali būti baudžiama analogiškai griežtai.

2020 m. liepą STT skelbė įtarianti, kad Š.Narbutas už tarpininkavimą reagentų pirkimuose galėjo gauti per 300 tūkst. eurų.

Anot STT, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas buvo įtariamas prekyba poveikiu dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų.

Baudžiamajame kodekse (BK) konkrečiai „prekybą poveikiu“ apibrėžia 226 straipsnis, jame numatoma, kad teismas, priklausomai nuo kyšio sumos, gali skirti laisvės net 4-8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šis BK 226-asis straipsnis Š.Narbutui nebeinkriminuojamas.

Įtarimai, apie kuriuos kalbama naujausiame Generalinės prokuratūros pranešime, susiję su BK 182-uoju straipsniu (Sukčiavimas) ir BK 228-uoju straipsniu (Piktnaudžiavimas).

  • BK 182-asis straipsnis skelbia: „Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.“
  • Tuo metu „Piktnaudžiavimą“ BK apibrėžia taip: Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus (siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, bet nebuvo kyšininkavimo požymių), jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Atšaukto įtarimo neakcentavo

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra (GP) išplatino naujieną žiniasklaidai, pranešdama apie šio ikiteisminio tyrimo pabaigą, tačiau BK 226-ojo straipsnio eliminavimo iš Š.Narbuto bylos prokurorai pranešime neakcentavo.

Suprasti akimirksniu

  • „Prekyba poveikiu“ gali būti inkriminuojama tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Tad Š.Narbutas, kuriam komentuoti bei viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą formaliai yra draudžiama, vis dėlto nusprendė bent jau savąją poziciją išdėstyti asmeniniame „Facebook“ profilyje. Išsakyti savo aktualius vertinimus įtariamasis nutarė ir dėl to, jog, kaip pats rašo feisbuke, „STT ir prokuroro bendrai parengtas pranešimas spaudai jau patalpintas visuose Lietuvos portaluose, bet nė vienas iš žurnalistų prieš skelbdami jį nesivargino susisiekti su manimi komentaro.“

Socialiniame tinkle esminius, jo nuomone, akcentus įrašo autorius sudėliojo didžiosiomis raidėmis bei šauktukais: „Byla dėl man pareikštų įtarimų prekyba poveikiu yra NUTRAUKTA! STT ir prokuratūra PRIPAŽINO, kad nei aš bandžiau daryti poveikį, nei reikalavau kyšio, nei gavau kyšį!“

Asmeninio archyvo iliustracija/Permaina POLA prezidento Š.Narbuto bylos tyrime
Asmeninio archyvo iliustracija/Permaina POLA prezidento Š.Narbuto bylos tyrime

Suprasti akimirksniu

  • STT agentai 2020 m. liepos 21 dieną sulaikė ir į areštinę uždarė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Š.Narbutą.
  • Pranešta, kad jis galėjo veikti kaip neoficialus tarpininkas 5 mln. eurų vertės testų pirkimuose ir už tai gavo neva neteisėtą 300 tūkst. eurų atlygį.

Milijoninės vertės sutartys

Tyrėjų akiratyje tuomet atsidūrė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) pasirašytos dvi sutartys su Ispanijos bendrove „PMS International“. NVSPL sudarė dvi sutartis dėl priemonių COVID-19 tyrimams: viena jų yra 3,5 mln. eurų vertės, kita – 1,8 mln. eurų.

Šias dvi sutartis dėl reagentų iš Kinijos tiekimo pasirašė tuometinis laboratorijos vadovas. Sutartys pasirašytos su „PMS International“ atstovu, kurio pavardė prie parašo sutartyje nenurodoma. Pagal Laboratorijos sutartis, dalis lėšų turėjo būti pervesta ir reagentų gamintojai Kinijos bendrovei „Sansure Biotech“.

Iš areštinės paleistas Š.Narbutas paaiškino, kad atlygį jis išties gavo, tačiau dirbo oficialiai: buvo pasirašytos sutartys su įmone, jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą ir išrašė visas sąskaitas. Įtariamasis visą tyrimą įvertino kaip STT vykdomą teisinį eksperimentą.

Netrukus po sulaikymo Š.Narbutas įspėtas neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, įtariamasis piktinosi motyvuodamas, kad taip yra ribojamos jo pilietinės bei konstitucinės teisės kritikuoti valstybinių institucijų veiklą.

Prokuroras: pasinaudojo išskirtinėmis aplinkybėmis

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pernai kovo–liepos mėnesiais, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir tuometinio premjero patarėjo žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š.Narbutas derėjosi su testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl testų įsigijimo kainos.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prokuroras Gintaras Jasaitis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prokuroras Gintaras Jasaitis

„Šios įtariamos nusikalstamos veikos esmė yra savanaudiškas ir neteisėtas pasipelnymas pasinaudojus išskirtinėmis aplinkybėmis visai valstybei itin kritiniu metu“, – yra sakęs tyrimui vadovavęs prokuroras Gintaras Jasaitis.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė pareiškusi 303,4 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį ir yra pripažinta civiliniu ieškovu.

Prokurorai įtaria, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą buvo įskaičiuotas ir vieno euro už testą tarpininkavimo atlygis.

Savo ruožtu Š.Narbutas „Facebook“ profilyje irgi plačiau išdėstė savąją poziciją, prasitaręs turintis ir svarbių įrodymų, kuriuos galės komentuoti tik bylai atsidūrus teisme.

Šarūno Narbuto pranešimas

Tyrimą baigė, bet byla dar ne teisme

Kokia tiksliai medžiaga atsidurs ant teisėjų stalo, šiuo metu užtikrintai atsakyti negali net patys prokurorai. GP pranešime rašyta, kad dabar vyksta savotiška tarpinė stadija: tyrimas baigtas, tačiau byla į teismą dar neperduota.

Paprastai susipažinimas su byla, galutinis jos ištobulinimas ir perdavimas į teismą užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

„Tai, kad jie skiriasi nuo pirminių – visiškai natūralu“, – antradienį 15min pranešė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Tikėtina, kad sprendimą dėl bylos perdavimo į teismą prokuroras priims gruodžio mėnesį, tačiau kol kas konkrečios datos įvardyti nėra galimybės.

Jos žodžiais tariant, tyrimas ir atliekamas tam, kad būtų surinkti visi reikšmingi duomenys, nustatytos tikslios faktinės aplinkybės ir tyrimo išvados būtų daromos duomenų visumos pagrindu. Pasak GP atstovės, šiuo metu yra nustatytas proceso dalyvių susipažinimo su byla terminas, kuris dar gali kisti. Mat proceso dalyviai, sakykime, gali pranešti, kad susipažino anksčiau, nei numatyta. Taip pat jie turi teisę teikti prašymus, skundus ir t.t., dėl ko vadinamojo susipažinimo su byla terminas gali būti ir pratęstas.

„Užsibaigus šiam etapui, prokuroras priims sprendimą dėl kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo į teismą“, – teigiama E.Martinonienės komentare.

Suprantant visuomenės interesą, apie šį sprendimą bus pranešta, žadėjo prokuratūros atstovė, įvardindama ir preliminarius terminus: „Tikėtina, kad tai vyks gruodžio mėnesį, tačiau kol kas konkrečios datos dėl nurodytų priežasčių įvardyti nėra galimybės.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų