„Prašysime pratęsim, pažiūrėsime, kiek reikės laiko“, – po komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė D.Gaižauskas.
NSGK tyrimą šiuo metu įpareigotas atlikti iki gruodžio 1 dienos.
Trečiadienį komitetas per dviejų dalių, rytinį ir popietinį, posėdį išklausė VSD vadovą Darių Jauniškį bei su I.Rozova bendravusius departamento pareigūnus.
Pasak D.Gaižausko, VSD pareigūnų apklausa bus pratęsta po dviejų savaičių, nes nespėta jos baigti.
„Išklausėme informaciją iš VSD, buvo klausimų-atsakymų sesija, bet dar bus VSD apklausos po dviejų savaičių, dar turės atvykti, atsakyti į svarbius klausimus, į kuriuos šiandien atsakymų negavome. Nespėjome, baigėsi laikas, didelė apimtis klausimų ir informacijos kiekis. Per dvi apklausos sesijas mes nesurinkome visos informacijos, reikės dar vienos“, – kalbėjo NSGK vadovas.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs VSD vadovas D.Jauniškis žurnalistams teigė, kad departamentas savo tyrimą, susijusį su minėta politike, vykdė daug metų.
Plačiau kalbėti apie pateiktą informaciją NSGK jis teigė negalįs, nes duomenys yra slapti. Jis taip pat nevertino, kiek pavojingi galėjo būti I.Rozovos ryšiai su Rusijos diplomatais.
„Faktas, kad mes nerekomenduojame išduoti leidimo (dirbti su slapta informacija – BNS), turbūt yra gana reikšmingas. Bet nenoriu komentuoti, kol nebus NSGK išvadų“, – sakė jis.
D.Gaižauskas po pirmosios posėdžio dalies žurnalistams sakė, kad parlamentinį tyrimą atliekantis Seimo komitetas gavo daugiau duomenų nei anksčiau yra turėjęs.
„Pagal Valstybės tarnybos paslapčių įstatymą ir pagal principą „būtina žinoti“, pavyzdžiui, komitetų nariai ar tam tikri politikai informaciją gauna labai ribotai, tiek, kiek jiems reikia jų pareigoms atlikti. Komisijos statutas yra gerokai platesnis. Komisija gali gauti arba reikalauja absoliučiai visos informacijos, susijusios su tiriamu įvykiu. Ir mes dėl to dabar gauname visą įslaptintą informaciją, kuria disponuoja VSD“, – tvirtino jis.
Seimas yra pavedęs komitetui atlikti tyrimą dėl parlamentarės I.Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Komitetui taip pat pavesta įvertinti politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmus. NSGK aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V.Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I.Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta VSD informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.
