Laisvės problema
„Aš nekalbėjau apie įtarimus. Ir niekas nekalbėjo apie įtarimus. Aš kalbėjau apie faktus, nurodžiau kai kuriuos šaltinius. Žinoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnyj, Valstybės saugumo departamento (VSD) paprašytas, teikia motyvuotus raštus Šiaulių apygardos teismo pirmininkui Boleslovui Kalainiui ir ponas Boleslovas išduoda leidimus klausytis grupės viešųjų asmenų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, leidėjų ir žurnalistų, dirbančių spaudoje, interneto portaluose, radijuje. Turiu žinių, kad ir šiuo metu, deja, ta veikla nėra nutraukta“, – po apklausos Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijoje sakė Piliečių santalkos vadovas Darius Kuolys.
Anot jo, abejotina, ar leidimai klausytis visuomenininkų, leidėjų ir žurnalistų išduodami motyvuotai, ar pavojumi konstitucinei santvarkai saugumas laiko paprasčiausią informacijos rinkimą. „Ar domėjimasis “Dujoketanos„ veikla, “Leo LT„ kūrimo skaidrumu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar tai yra viešojo intereso gynimas? Konstitucija dar leidžia mums kritikuoti savo valdžią ir už tokią kritiką yra draudžiama persekioti. Jei manoma kitaip, tai turime didelę Lietuvos laisvės problemą, – įsitikinęs D.Kuolys. – Kai teisėjas B.Kalainis “Lietuvos žinioms„ tvirtina, kad klausomasi teisėtai, kyla klausimas, ar taip yra iš tikrųjų, ar Lietuvos teisininkai adekvačiai suvokia, kokiomis sąlygomis valstybė šiandien gyvena, kad ji Europos Sąjungos valstybė, o ne komunistinis kraštas, kur KGB veikė, kaip norėjo.“
Pasak jo, komisija susidomėjusi išklausė jo turimą informaciją. Komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas patvirtino, kad D.Kuolio pateikta informacija esanti svarbi tyrimui.
L.Donskis sakė beveik neabejojąs, kad pasitvirtinus informacijai, jog VSD intensyviai domėjosi žurnalistų darbu ir aiškino, kurie jų pavojingi, o kurie ne, rezonansas būtų tikrai europinio masto.
Į kitą posėdį bus kviečiama daugiau žurnalistų bei pareigūnų, taip pat sutartinai nutarta siūlyti išbraukti Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatą, draudžiančią parlamentinei komisijai susipažinti su operatyvinėmis bylomis. Nekeičiant įstatymų, pasak A.Sacharuko, komisijai dirbti būtų beprasmiška. Šias pataisas skubos tvarka tikimasi Seimui pateikti per savaitę, tad kitame posėdyje komisija jau turėtų daugiau galimybių tirti šią istoriją.
„Dabar neturime teisės susipažinti su operatyvinės veiklos tyrimais, todėl realiai vyksta tik susirašinėjimas. Mes gauname atsakymą, kad pažeidimų nėra, bet iš tikrųjų nieko neištiriame. Galime pasiklausti tik žodžiu, bet dokumentų negauname“, – konstatavo komisijos pirmininkas.
Gintis Europos Parlamente?
„Manau, kad taip, nes neseniai buvo panašus atvejis dėl Italijos, nors ir nesibaigė sėkme, nors šios šalies žurnalistai apie Silvio Berlusconi kalba kaip apie pavojingą spaudos laisvei premjerą, – tvirtino Europos Parlamento (EP) Žmogaus teisių komiteto narys Leonidas Donskis, vakar LŽ klausiamas, ar būtų įmanomas objektyvus tyrimas EP dėl žurnalistų laisvių suvaržymo, jei jis sužlugtų Seime. – Lietuvos žurnalistai gali kreiptis į EP, tada kuri nors parlamentinė grupė inicijuotų tokio klausimo svarstymą.“
L.Donskis sakė beveik neabejojąs, kad pasitvirtinus informacijai, jog VSD intensyviai domėjosi žurnalistų darbu ir aiškino, kurie jų pavojingi, o kurie ne, rezonansas būtų tikrai europinio masto.
„Po tokio slaptosios tarnybos savivaldžiavimo, atrodo, pasiekėme ribą, kai galima drąsiai kalbėti, kad VSD tapo grėsme Lietuvos demokratijai, o demokratijai ir spaudos laisvei kyla pavojus iš slaptųjų tarnybų, – sakė L.Donskis. – Tad anksčiau ar vėliau šį klausimą reikės kelti europiniu lygiu.“
„Visada kas nors būna“
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vakar liudijo grupė buvusių aukštų pareigūnų. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus aiškino, kad tokio tyrimo naudą ar žalą valstybė pajus tik po trejų metų. „Visada kas nors būna“, – tvirtino filosofijos mokslus krimtęs generolas apie galimybę išsiaiškinti, ar buvo slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje, ar ne. Pasak M.Laurinkaus, Lietuva yra tokia atvira valstybė, kad nei valstybei yra ką slėpti, nei liudytojams meluoti. Jis pats sakė nei Antavilių bazėje kada lankęsis, nei įsigijimo aplinkybių žinąs, nes jau nuo 2004 metų pavasario ambasadoriavo Madride.
Jo pavaduotojas Dainius Dabašinskas, kuravęs kontržvalgybą, vakar buvo medžiojamas lyg koks teroristas, tačiau profesiniai įgūdžiai jam padėjo išvengti akistatos su žiniasklaida. Nors prie daugelio išėjimų iš Seimo budėjo žurnalistai, D.Dabašinskas, padedamas Seimo apsaugininkų, sugebėjo atvykti ir išvykti nepastebėtas.
Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas, 2003–2004 metais buvęs prezidento Rolando Pakso patarėju užsienio politikos klausimais, tvirtino, kad CŽV galėjo veikti tik per „VSD sferą bei vadinamuosius valstybininkus“. Jo teigimu, antrosios Valdo Adamkaus kadencijos metu Lietuvoje buvo susidariusios idealios galimybės sutarimams ir dėl slaptos įkalinimo vietos.
Manoma, kad kitą savaitę, kai įsigalios Baudžiamojo kodekso pataisa dėl atsakomybės už melagingus liudijimus Seimo komisijoms, į apklausą bus kviečiamas Albinas Januška bei pareigūnai, kurių ikišiolinių liudijimų nuoširdumu parlamentarai abejoja
