14.35 val. papildyta A.Verygos komentaru
Vietų priduoti ėminius koronaviruso tyrimui dar yra Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Dauguma mobilios patikros punktų dirba mažiau nei 12 val. Ypač trumpai pirmadienį veiks punktas Marijampolėje.
„Alytus dirba nuo ryto iki 15.40 val., viskas yra užpildyta. Kaunas Jonavos g. irgi dirba nuo paties ryto iki vakaro 16.30 val. – viskas užpildyta. Kitas punktas Kaune irgi dirba iki 16.35 val., viskas užpildyta“, – pirmadienį ryte 15min pasakojo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, kurioje veikia 1808 koronaviruso karštoji linija, direktorius Nerijus Mikelionis.
Vyksta registracija ir antradieniui
„Klaipėda – nuo ryto iki 18.10 val., viskas užimta. Marijampolė nuo 10 val. ryto iki 13.25 val., viskas užpildyta. Panevėžys – nuo 8 val. ryto iki 19.40 val., viskas užimta. Tauragė – nuo 8 val. ryto iki 15.40 val., yra laisva nuo 12.30 val. iki darbo pabaigos – 15.40 val.
Telšiai dirba nuo 8 val. ryto iki 19.50 val., yra laisvų vietų nuo 16.50 val. Utena – nuo 8.30 val. iki 18.40 val., laisvų vietų irgi yra nuo 14.30 val. šiam momentui.
Vilniaus Rato g. – nuo 8 val. ryto iki vakaro, viskas užpildyta iki pat 19.50 val. Savanorių pr. – taip pat nuo ryto iki vakaro viskas užpildyta. Gerulaičio g. – nuo ryto iki vakaro viskas užpildyta iki pat pabaigos 19.50 val.
Ir Šiauliai nuo 12.20 val. šiandien turi pradėti dirbti, ir dirba iki vakaro 20 val. Irgi viskas užpildyta“, – išdėstė vadovas.
Alytuje, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje ir Šiauliuose registracija į mobiliuosius patikros punktus vykdoma jau ir antradieniui.
„Visur dar yra vietų“, – patikino N.Mikelionis.
Panašu, mobilūs patikros punktai neišdirba 12 valandų, nes neturi pakankamo kiekio terpių.
„Terpių mums duoda tiek, kiek duoda – 40, viskas. Mes galėtumėm dirbt nuo 8 val. iki 20 val., bet nėra terpių“, – 15min sakė Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis.
Terpių neduoda dėl ribotų pajėgumų
Išduodamų terpių skaičius, jo manymu, susijęs su Kauno klinikų laboratorijos, kur tiriami Marijampolėje paimti ėminiai, pajėgumais.
Kol nebus išplėsti pajėgumai, tol, ko gero, mums mėginukų ir neduos.
„Įtariam, kad laboratorijos pajėgumai yra tokie, kad leidžia mums tik 40 mėginukų imti per dieną. Čia, ko gero, bus esminė problema, kuri riboja. Kol nebus išplėsti pajėgumai, tol, ko gero, mums mėginukų ir neduos“, – svarstė V.Tumelis.
Ir jis teisus – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija terpių išduoda tiek, kad Kaunas nepristigtų pajėgumų.
„Ėminius dėl COVID-19 Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos specialistai gauna iš Kauno klinikų, 12-os Kauno apskrities ligoninių, 6-ių Marijampolės apskrities ligoninių, 1-os Tauragės apskrities ligoninių ir 4-ių mobilių stotelių, esančių Kaune, Alytuje ir Marijampolėje.
Minėtas terpes Kauno klinikų laboratorija gauna iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, jų šiuo metu netrūksta.
Tačiau priėmus naują sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl sveikatos priežiūros specialistų testavimo, siekiant valdyti COVID-19 ligos plitimą, itin padidėjo minėtų apskričių ligoninių terpių poreikis, kuris didina ir tyrimų, atliekamų Kauno klinikose, apimtis. Dėl šios priežasties terpių duodama tiek, kiek laboratorija yra pajėgi atlikti tyrimų“, – 15min nurodė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.
Terpių duodama tiek, kiek laboratorija yra pajėgi atlikti tyrimų.
Pastaruoju metu, pasak jos, itin išaugo poreikis patikrinti ligoninių darbuotojus.
„Dedame visas pastangas, kad būtų atlikta kuo daugiau tyrimų, – dėstė E.Audickaitė. – Šiuo metu ruošiama tvarka, pagal kurią minėtų apskričių gydymo įstaigos tyrimus dėl COVID-19 galės perduoti į Kauno klinikų laboratoriją, maksimaliai išnaudojant laboratorijos pajėgumus ir užtikrinant maksimaliai galimą atlikti tyrimų skaičių.“
Ministras sako suprantantis savivaldybes
Kauno klinikų duomenimis, per šią parą klinikų laboratorija atliko 731, o per savaitgalį – 1295 tyrimus dėl COVID-19.
„Šiuo metu Kauno klinikų Laboratorijos pajėgumai yra vieni didžiausių visoje Lietuvoje“, – pabrėžė E.Audickaitė.
Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga darė prielaidą, kad mobilūs punktai Lietuvoje veikia trumpiau nei turėtų ne dėl to, jog neturi pakankamai terpių, o dėl to, jog nėra tiek norinčių tirtis.
„Matyt, jie tiesiog reaguoja į situaciją priklausomai nuo to, kiek yra norinčių atvykti ir išsitirti. Žinau, kad tikrai skirtinguose miestuose poreikis yra labai skirtingas [...]. Suprantam savivaldybes – poreikiui nesant, matyt, nėra prasmės laikyti žmonių tam, kad jie stovėtų“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu Sveikatos apsaugos ministerijoje kalbėjo A.Veryga.
Poreikiui nesant, matyt, nėra prasmės laikyti žmonių tam, kad jie stovėtų.
Klausiamas, kodėl būtent dabar leido tirtis visiems, kas pajunta bent vieną iš ligos simptomų, ministras atsakė, jog tai susiję su užsikrėtimų šalies viduje skaičiumi.
„Žinant, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau vidinio plitimo atvejų, natūralu, kad ir pats atvejo apibrėžimas plečiasi, ir atsiranda nauja logika“, – aiškino jis.
Pavėžėjimu turėtų pasirūpinti savivaldybės
Sprendimą dėl galimybės mobiliuosiuose punktuose išsitirti visiems, kuriems pasireiškė bent vienas iš ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingų ligos simptomų, – karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas – ministras A.Veryga priėmė penktadienį. Tačiau gyventoja Rūta 15min nurodė neturėjusi galimybės išsitirti, nors sunegalavo.
„Man nuo praėjusio savaitgalio prasidėjo kosulys, nuo antradienio pradėjo galvą skaudėti, tas truko keletą dienų. Vėliau ketvirtadienį pakilo temperatūra – nedidelė 37,5, ji laikosi iki šiol, kosulys vargina taip pat iki šiol“, – laiške rašė ji ir pasakojo kreipusis telefonu 1808, registravusis tyrimui mobiliajame punkte, bet galiausiai esą išgirdo raginimą kreiptis į šeimos gydytoją.
Tiesa, Rūta teigė, jog nevairuoja.
„Aš suprantu, jog mūsų valstybė nėra pasiruošusi ištirti visų, nes trūksta tam pajėgumo, bet kam tada oficialiai pranešinėti, jog bus tiriami visi, kurie pajus simptomus? Ir dar kitas klausimas: ar tikrai neturint transporto negalima išsitirti dėl koronaviruso Vilniuje?“ – piktinosi ji.
Tiems, kurie nevairuoja, pavėžėjimą iki mobilaus patikros punkto turėtų parūpinti savivaldybė, teigė N.Mikelionis, bet pripažino, kad ir su tuo gali kilti sunkumų.
„Jeigu išeitų, kad trys žmonės iš eilės užsiregistravo ir iš skirtingų, pavyzdžiui, Vilniaus apskrities rajonų. Kaip juos suvežti? Tai yra labai sudėtinga, didelis logistinis iššūkis.
Mes prašome žmonių ieškoti galimybių nuvažiuoti patiems.
Mes prašome žmonių ieškoti galimybių nuvažiuoti patiems. Bet jeigu žmogus sako, kad niekaip negali nuvažiuoti, turime savivaldybės atsakingų darbuotojų sąrašus ir duodame jiems kontaktinį numerį, kad pasiskambintų ir pabandytų tartis. Esant galimybei, savivaldybės visada pavėžėja“, – paaiškino jis.
