„Tarp mokyklinio amžiaus vaikų labiausiai yra paplitusios žodinės patyčios, tačiau vis dažniau jos būna kombinuotos – tyčiojamasi ir žodžiu, ir veiksmu, ir interneto erdvėje. Interneto patyčios išsiskiria tuo, kad jos gali greitai išplisti, nes žinute ar skaitmeniniu turiniu lengva pasidalinti su įvairiais gavėjais. Be to, tokios informacijos plitimui sunkiau užkirsti kelią, ir šią patyčių tarp vaikų formą suaugusieji ne visada pastebi“, – sako gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, VšĮ „Kultivuoti“ vadovė.
Kaip rodo „Swedbank“ inicijuoto tyrimo rezultatai, su vieno ar kito tipo patyčiomis yra susidūrę bent 2 iš 3 šalies vaikų. Iš jų 88 proc. atvejų sudaro žodinės patyčios, tai yra, prasivardžiavimas, erzinimas, įžeidinėjimas, 41 proc. − socialinės patyčios, pavyzdžiui, apkalbos, pamėgdžiojimas, daiktų gadinimas. 31 proc. atvejų patyčios turi ir fizinę formą, kai yra tampoma už plaukų, vaikas stumdomas ar spardomas.
Tuo metu patyčios virtualioje erdvėje sudaro 16 proc. visų tėvų paminėtų atvejų. Tiesa, kaip pastebi J.Anikinaitė, Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad su užgauliu turiniu internete susiduria maždaug trečdalis vaikų.
„Skirtumas tarp situacijos Lietuvoje ir pasaulinių tendencijų gali rodyti tai, kad dalis tėvų apie patyčias virtualioje erdvėje tiesiog nežino ir jų nepastebi“, − pabrėžia ekspertė.
Susidūrę arba įtardami, kad vaikas patiria patyčias, tėvai pirmiausia turėtų išklausyti vaiką. „Stenkitės bendrauti be kritikos ir kaltinimų, vaikui svarbu jaustis išgirstam ir priimtam, o sprendimus, ką daryti, priimkite vėliau. Tėvams gali atrodyti, kad nuo patyčių internete paprasta atsiriboti – atsijungti nuo socialinio tinklo ar telefono programėlės, tačiau vaikui tai padaryti ne visada taip lengva“, – pataria J.Anikinaitė.
Pasak specialistės, reikia nebijoti kalbėti apie patyčias su specialistais, tai yra, pedagogais, psichologais ar psichiatrais. Kitu atveju tai gali turėti rimtų pasekmių − nuo nerimo, depresijos ženklų iki alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, savęs žalojimo.
Ką daryti, kai tyčiojamasi „Facebook“ tinkle
Kaip rodo tėvų apklausa, dažniausiai (apie 65 proc.) iš visų patyčių internete vaikai susiduria „Facebook“ socialiniame tinkle. Tokių patyčių pavyzdžiai – žeidžiančios žinutės, prasivardžiavimai, fotografijos, memai, karikatūros, įžeidžiančio turinio vaizdai, kuriuose patyčių auka gali būti vaizduojama ar apibūdinama kompromituojančia forma ir panašiai.
„Internetas ir socialiniai tinklai leidžia pasislėpti už anonimo kaukės ir iki šiol dar turi nebaudžiamumo aurą. Todėl susidūrus su patyčiomis internete labai svarbu yra identifikuoti patyčių kurstytoją ir iš karto imtis veiksmų, nukreiptų į patyčių stabdymą“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak Ž.Augonės, susidūrus su tokio tipo patyčiomis, pirmiausia reikia blokuoti patyčias inicijuojantį profilį, kad nebebūtų traumuojamas vaikas ir būtina išsaugoti visus patyčių įrodymus − pasidaryti elektroninių laiškų, žinučių, nuotraukų ir kitų faktų ekrano nuotraukas ir išsisaugoti jų kopijas. Tokiu atveju bus galima pateikti įrodymus mokyklos pedagogams, jei patyčios susijusios su mokykla, patyčių kurstytojų tėvams ar, prireikus, atitinkamoms valstybės institucijoms.
Dėmesys vaikų edukacijai skaitmeninėje erdvėje
„Swedbank“ informacinės saugos vadovė teigia, kad tėvai turėtų pasirūpinti, kaip savo vaikus mokyti saugiai elgtis socialiniuose tinkluose ir reaguoti į bet kokius patyčių atvejus. Juo labiau, kad internetinės patyčios kartais įgyja subtilesnes formas, kurios gali susilaukti didelio bendruomenės įsitraukimo.
„Paaiškinkite vaikams, kaip keisti savo vartotojo profilio saugumo nustatymus, sukurti atskiras draugų ir pažįstamų grupes, riboti turinio matomumą, blokuoti nepageidaujamus asmenis, pastebėti bei pranešti apie kitų nederamą elgesį socialinio tinklo administratoriams“, – teigia Ž.Augonė.
Anot jos, nereikia pamiršti, kad virtualios patyčios ilgainiui gali privesti ir iki elektroninio sukčiavimo, šantažo ar vagysčių realiame gyvenime. Dėl šios priežasties tėvams rekomenduojama interneto ir socialinių tinklų saugumo taisykles aptarti kartu su bendromis elgesio ar namų taisyklėmis bei vaikams augant jas koreguoti.
