Apklausos duomenys rodo, kad trečdalis apklaustųjų nesuvartoja ir išmeta iki 5 proc. vartoti tinkamo maisto, 15 proc. gyventojų nesuvartoja iki dešimtadalio maisto, 5 proc. gyventojų nesuvartoja 11-15 proc., o dar tiek pat žmonių nesuvartoja net iki penktadalio vartoti tinkamo maisto.
Didėjančius išmetamo maisto kiekius pastebi ir su maisto švaistymu Lietuvoje kovojanti organizacija „Maisto bankas“, kuri pernai šventiniu laikotarpiu išgelbėjo beveik 1 000 000 kilogramų vartoti tinkamo maisto. Šis skaičius nuosekliai auga jau ne vienus metus iš eilės.
„Dažniausiai prieš šventes iš prekybos tinklų ar gamintojų surenkamo perteklinio maisto kiekiai nebūna dideli, o kartais net priešingai – jie sumažėja. Iš to galima daryti išvadą, kad žmonės perka ir vartoja daugiau. Tačiau po švenčių mūsų savanoriams prasideda tikras darbymetis. Tiek prekybos centruose, tiek gamybos įmonėse ar namų ūkiuose lieka didžiuliai kiekiai nesuvartoto maisto produktų. Žinoma, dominuoja produktai šventinėmis pakuotėmis, pagausėja mandarinų, kūčiukų. Taip pat pastebime, kad šventiniu laikotarpiu į mus dažniau kreipiasi gyventojai, kurie nori atiduoti per šventes gautas maistines dovanas. Tai rodo, kad vis dar susiduriame su maisto pertekliaus problema – nuperkame kur kas daugiau, negu galime suvartoti“, – pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Pernai Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje visoje maisto tiekimo grandinėje netenkama beveik 400 tūkst. tonų maisto per metus.
„Daugiausiai maisto Lietuvoje iššvaistoma namų ūkiuose. ŽŪM užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje vienam žmogui atitenka 86 kilogramai išmetamo maisto per metus. Europos Sąjungoje šis skaičius siekia 70 kg, tad mes Europos vidurkį viršijame net 22 procentais. Prie šios liūdnos statistikos ypač prisideda šventinis periodas – Lietuvoje per šventes išmetama 30 proc. daugiau maisto nei įprastomis dienomis“, – statistiką komentuoja S.Gurevičius.
Kviečia mažinti vartotojiškas Kalėdas
Anot „Maisto banko“ vadovo, pagrindinė maisto švaistymo priežastis – neplanavimas. Todėl organizacija dalijasi išsamiu 10 patarimų sąrašu, kuris padės suplanuoti šventinį stalą ir taip ne tik sumažinti išmetamo maisto kiekius, bet ir ženkliai sutaupyti.
- Prieš šventes pasidarykite svečių sąrašą ir suplanuokite meniu. Tiksliai suskaičiuokite, kiek valgytojų mėgausis jūsų šventiniu stalu ir įvertinkite, kiek maisto porcijų jums reikės pagaminti.
- Atlikite spintelių inventorizaciją. Prieš planuodami didįjį šventinį apsipirkimą, peržiūrėkite savo spintelių ir šaldiklio turinį. Galbūt ten yra iš pernai metų likusių aguonų jūsų pyragui arba šaldytų daržovių, kurios būtų puikus garnyras prie keptos mėsos. Atkreipkite dėmesį į ženklinimą „geriausia iki“. Jeigu spintelėje esančios uogienės galioja iki praėjusios vasaros, tai nereiškia, kad jos netinkamos vartoti. Šis ženklinimas identifikuoja, iki kada produktas išlaikys geriausias savybes, pavyzdžiui, kvapą. Tačiau šis žymėjimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl net ir po nurodytos datos produktą dažniausiai galima vartoti.
- Eikite į parduotuvę tik su pirkinių sąrašu. Susiplanavę savo šventinį meniu ir atlikę spintelių inventorizaciją, pasiruoškite pirkinių sąrašą, ko jums iš tikrųjų reikia. Parduotuvėje sąžiningai apsipirkinėkite vadovaudamiesi tik šiuo sąrašu, stengdamiesi nuo jo nenukrypti.
- Pirkdami stebėkite etiketes ir produktų galiojimą. Pirkdami šviežius maisto produktus, stebėkite jų galiojimo laiką. Šiuo atveju ženklinimas „tinka vartoti iki“ yra tikslus, todėl pirkite tik tiek, kiek planuojate spėti suvartoti iki pakuotėje nurodytos datos.
- Nepirkite dideliais kiekiais. Pirkite tik tiek maisto produktų, kiek jums iš tikrųjų reikia. Nors dažnai atrodo, kad pasiūlymai „pirk vieną, antrą gauk nemokamai“, gali padėti sutaupyti, iš tiesų tai gali lemti perteklinį maisto švaistymą.
- Nepasiduokite akcijoms. Kad ir kaip viliotų patraukli sausainių kaina arba ypatingai gera akcija užtepėlėms, jeigu jų nėra jūsų šventiniame meniu – vadinasi jų neturėtų būti ir jūsų pirkinių krepšelyje.
- Tinkamai laikykite maisto produktus. Grįžę iš parduotuvės su pirkinių krepšiais, pirmiausiai visą maistą tinkamai sudėkite į šaldytuvą. Visi šaldytuvai turi skirtingas temperatūras, jų lentynos (aukštesnės arba žemesnės) dažnai būna skirtos laikyti skirtingus maisto produktus. Pavyzdžiui, viršutinėse šaldytuvo lentynose laikykite paruoštą valgyti maistą, o apatinėse lentynose, kur temperatūra dažniausiai žemesnė – šviežią žuvį ir mėsą.
- Kūrybiškai panaudokite maisto likučius. Jeigu viso maisto nepavyko suvalgyti, pasistenkite jį kūrybiškai „transformuoti“. Štai apdžiūvusi duona gali virsti traškiomis česnakinėmis lazdelėmis, iš kūčiukų galima pasigaminti nuostabaus skonio tinginį, o silkė su grybais gali tapti gardaus apkepo dalimi. Pasitelkite fantaziją!
- Nebijokite šaldyti. Jeigu antrąją Kalėdų dieną nusimato kelionė pas gimines, todėl likusio maisto suvalgyti nepavyks – šaldykite. Beveik visus maisto produktus ar net paruoštus patiekalus galima supakuoti į specialius šaldymo maišelius, pažymėti ant jų datą ir užšaldyti.
- Dalinkitės. Jeigu liko per daug maisto, jo likučiais taip pat galite dalintis. Supakuokite juos vakarienės dalyviams, o galbūt turite vienišą kaimyną, kuriam galite nunešti gabalėlį torto?
Daugiau informacijos ir patarimų, kaip mažinti maisto švaistymą, rasite „Maisto banko“ socialinės iniciatyvos „Mažinam Kalėdas“ informaciniame puslapyje. Šia akcija kviečiama mažinti Kalėdas, mažinant maisto perteklių ir didžiulius išmetamo maisto kiekius.
Informaciniame puslapyje galima rasti naudingų patarimų, padėsiančių planuoti savo šventinį stalą ir tuo pačiu – sutaupyti. Čia nugulė ir žinomų šefų, kulinarų, „Maisto banko“ bičiulių receptų idėjos, kaip sumaniai suvalgyti visus nusipirktus maisto produktus ir nė kąsnelio neišmesti.
