„Pastaruoju metu daug kalbama apie kovą su alkoholiu, veiksmingus ir neveiksmingus kovos būdus, būtinus kompleksinius sprendimus, tačiau mažai žinoma, kaip ir dėl kokių priežasčių jis vartojamas. Norint sėkmingai spręsti alkoholizmo problemą, visų pirma reikia nustatyti priežastis ir tendencijas. Vienintelis būdas tai padaryti – išsamūs ir reguliarūs kompetentingų institucijų tyrimai“, – teigė alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimą užsakiusios LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak konfederacijos vadovo, iki šiol nebuvo tikslių duomenų apie alkoholio vartojimo įpročius atskirose socialinėse grupėse, nevykdytas detalaus pokyčių monitoringas, todėl kalbėjimas apie tikslines alkoholizmo mažinimo priemones visada vykdavo tik hipotetiniame lygmenyje. Tarptautinių organizacijų duomenys dažnai skelbdavo apie didžiulį problemos mastą, tačiau neidentifikavo konkrečių probleminių taškų.
„Šis tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Pavyzdžiui, matome, kad didžioji dalis nesaikingai vartojančiųjų alkoholį vaikystėje matė taip darant savo tėvus. Tačiau apie alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje kol kas niekas nekalba“, – sakė tyrimo bendraautorė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentė Aušrytė Rastenienė.
Pasak mokslininkės, apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešose vietose. Daugiau nei pusei (57 proc.) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, o 85 proc. geriančių tik progomis tokių konfliktų neturėjo.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės“, – svarstė VU EF doc. Aušrytė Rastenienė.
Tyrimas taip pat patvirtino, kad daugiausia problemų turime kaime – kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas.
„Kaimuose 8,5 proc. gyventojų girtauja, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu. Atitinkamai stiprus alus daugiausia vartojamas kaimuose, o miestiečiai dažniau renkasi vyną, silpną alų ar stipriuosius gėrimus“, – teigė kita tyrimo bendraautorė doc. dr. Vita Karpuškienė.
Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose; baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys.
Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2–4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2–3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau tikėtina sukelia daugiausia problemų.
„Apibendrinant galima pasakyti, jog kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu priemonės bus efektyvios tada, kai bus orientuotos į problemines grupes. Tai itin svarbu matant, kad didžiulį kiekį alkoholio suvartoja santykinai nedidelė gyventojų dalis“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atliko Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Tyrimo tikslas: kiekybiškai įvertinti lietuvių alkoholio vartojimo įpročius, kiekius, vartojančių alkoholį portretą, identifikuoti konkrečias aktualias problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.
Šis tyrimas – pirmas planuojamo reguliaraus kasmetinio tyrimo etapas. Tikimasi, kad bus galima stebėti alkoholio vartojimo įpročių pokyčius, įvertinti atskirų priemonių poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, inicijuoti konkrečių ir tikslinių priemonių taikymą problemų sprendimui.
Tyrimo metu 2016 m. gruodį apklausti 1113 15–70 m. amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija buvo atlikta ir detali alkoholinių gėrimų realizacijos Lietuvoje analizė, kuri užbaigta 2017 metų pavasarį. Tyrime remtasi anksčiau Lietuvoje atliktų šešėlinės alkoholio rinkos tyrimų rezultatais.
Tyrėjai pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje analizavo alkoholio vartojimo įpročius atskirose socialinėse grupėse, socialinės rizikos šeimose, nagrinėjo vartojimo įpročių skirtumus didmiesčiuose, miestuose ir kaimuose, elgesį šeimose, užimtumo ir švietimo įtaką.
