Darbuotojų ir darbdavių prognozės nesutampa
Kompanijos „Epson“ užsakymu bendrovė „B2B International“ 2020 metais visoje Europoje atliko tyrimą, kurio tikslas – pasitikrinti, kaip skirtingose šalyse, bendrovėse ir tarp skirtingų specialistų vertinamos tvarumo vertybės. Tyrimo metu iš viso apklausta daugiau nei 4 tūkst. respondentų iš 26 pasaulio valstybių, tarp jų ir Baltijos šalių.
Apklausos dalyvių buvo klausinėjama ir apie verslo prognozes pasibaigus pandemijai. Tyrime paliesta ir COVID-19 krizės kontekste itin aktualia tapusi darbo iš namų tema. Rezultatai parodė, kad visuose regionuose asmeninės nuotolinio darbo preferencijos nusveria verslo strategiją, net jei nuotolinio darbo lygis regione yra nedidelis. Paaiškėjo, kad beveik 3 iš 10 darbuotojų (28 proc.) norėtų, kad nuotolinis darbas taptų įprasta praktika ir būtų laikomas „nauja norma“.
„Įdomu tai, kad pačios organizacijos ir jų vadovai tokį norą išreiškė kur kas rečiau – tik 16 proc. rinktųsi toliau lanksčiai dirbti nuotoliniu būdu, o kiti verslo tiksluose tokio pokyčio neprognozuoja ir savo strategijose nenumato.
Anot daugelio darbdavių, pasibaigus COVID-19 krizei, verslo sektorius turėtų grįžti į įprastą ritmą. Šie darbdavių ir darbuotojų lūkesčių nesutapimai pastebimi įvairiuose sektoriuose ir regionuose“, – sako Mantas Nemickas, „Epson Europe“ verslo plėtros Baltijos šalims vadovas.
Išryškėja tvarumo tema
Kalbant apie verslo planus po pandemijos, tyrime didelis dėmesys skirtas ne tik nuotoliniam darbui, bet ir tvarumo temoms. Daugelis organizacijų, besiruošiančių darbuotojų sugrįžimui į darbo vietas, sutelkia dėmesį į socialinius aspektus. Labiausiai darbdaviams rūpi darbuotojų sveikata ir bendra gerovė, tačiau pasitaiko ir atsisukančių į aplinkosaugos problemas.
„Kai kurie tyrimo dalyviai nurodė, kad nuotolinis darbas padėjo sumažinti kai kurių išteklių vartojimą. Pavyzdžiui, žmonės dažniau naudojasi viešuoju transportu, dažniau naudojamos daugkartinio naudojimo medžiagos ir pakuotės, darbuotojams pateikiamas sveikas maistas. Be to, nuotolinis darbas padėjo išvengti nereikalingų darbuotojų kelionių taip sumažinant energijos sąnaudų pėdsaką, o lankstesnės darbo sąlygos leidžia pagerinti darbo ir poilsio balansą“, – pastebi M.Nemickas.
Kai kurie tyrimo dalyviai nurodė, kad nuotolinis darbas padėjo sumažinti kai kurių išteklių vartojimą.
Net 7 iš 10 apklausoje dalyvavusių darbuotojų (70 proc.) nurodė, kad ilgaamžiškumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas yra svarbiausios dirbant iš namų naudojamos įrangos savybės, susijusios su aplinkos ir socialinio poveikio sritimi. Pastebėta, kad ilgaamžiškumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atliekų mažinimui didesnį dėmesį skiria labiau įsitvirtinusios organizacijos (veikiančios ilgiau nei 10 metų).
Tik beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklausoje dalyvavusių darbuotojų mano, kad aplinkos apsaugos ir socialinės atsakomybės temos bus įtrauktos į verslo planus po pandemijos. Šis rodiklis nežymiai skiriasi ir tarp vadovų pareigas organizacijose užimančių asmenų – šioje grupėje rodiklis siekia 29 proc.
