Draudimą renkasi didesnieji rinkos žaidėjai
Apklausus daugiau nei 400 privačių Lietuvoje visuose, išskyrus finansų, draudimo ir valstybinį, sektoriuose veikiančių įmonių, kuriose dirba 5 ir daugiau darbuotojų, vadovus paaiškėjo, kad tarp apsidraudusių ir neapsidraudusių įmonių skiriamoji riba gana nedidelė – vos 10 procentų. 60 proc. vadovų pasisakė apdraudę įmonę ir net 40 proc. teigė to dar nepadarę.
Išryškėjo tendencija, kad dažniau draudžiasi didesnės, rinkoje ilgiau gyvuojančios įmonės, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų, taip pat tos, kurių metinė apyvarta siekia 3 ir daugiau mln. litų. Savo turto draudimui patikėti nelinkusios mažesnės įmonės, kuriose dirba 5–9 darbuotojai. Paprastai tokių įmonių metinė apyvarta nesiekia 1 mln. litų ir jos rinkoje gyvuoja mažiau nei 2 metus.
Turtas pirmiau nei darbuotojai
Pažvelgus į tyrimo rezultatus matyti, kad populiariausia draudimo rūšis – turto draudimas nuo įvairių rizikų. Tokį draudimo variantą teigė pasirinkę 70 proc. apklaustų įmonių vadovų. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu įmones draudė 59 proc. savininkų, o darbuotojus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų suskubo tik 43 proc. bendrovių vadovų.
„Nors ir kalbama, kad darbuotojai – svarbiausias įmonės turtas, ko gero, Lietuvos verslas dar nepribrendo pridėtinę vertę kuriančius žmones iškelti aukščiau už materialiąją bazę. Kita vertus, greičiausiai įmonių vadovai linkę manyti, kad sėdint biure įvyksta kur kas mažiau nelaimių nei, pavyzdžiui, dirbant gamykloje, todėl pasvėrę visus „už“ ir „prieš“ renkasi tai, kas jiems tuo metu atrodo geriausia. Ir visai be reikalo, juk darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – puiki skatinimo priemonė“, – tyrimo rezultatus komentavo draudimo kompanijos vadovas Ignas Panka.
Pavojingiausia – statybose
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos įmonėse įvyko 26 mirtini ir 67 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Beveik trečdalis visų mirtinų nelaimių ir ketvirtadalis sunkių sužalojimų – statybos sektoriuje. Taip pat gyvybių netektimis ir sunkiais sužalojimais išsiskiria transporto įmonės (jose šios nelaimės sudaro atitinkamai 15 ir 19 proc.) bei apdirbamoji pramonė (8 ir 18 proc.). Mirtini nelaimingi atsitikimai minėtų veiklų įmonėse sudaro pusę visų šalyje įvykusių žūčių darbe.
Pažvelgus į kompanijos inicijuoto tyrimo duomenis matyti, kad labiausiai darbuotojais rūpinamasi gamyba ir prekyba užsiimančiose įmonėse. Šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų, apdraudusių savo įmonės darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, teigė priklausantys gamybos sferai, kiek mažiau – 45 proc. – prekybos ir tik 36 proc. paslaugų srities įmonės. Taigi ryškėja nemaloni tendencija, kad mažiausiai darbuotojų draudimu rūpinamasi toje sferoje, kurioje įvyksta daugiausia nelaimių.
Draudimas – prabanga ar būtinybė?
Kodėl net 40 proc. visų apklaustųjų apskritai nesidraudžia? Įmonių vadovų atsakymai įvairiausi: net 42 proc. neapdraudusių įmonės respondentų tikino esą draudimas jų įmonei per brangus, 27 proc. sakėsi nejaučiantys reikiamybės, nes kol kas dar nieko nenutiko, po 9 proc. respondentų išsakė nepasitikėjimą draudimo bendrovėmis ir tikino esą nelaimės atveju pakaktų įmonėje turimų lėšų.
„Mūsų verslo pasaulyje vyrauja stereotipas, kad draudimas – prabangos prekė, todėl nieko keisto, jog juo susirūpina tik didesniųjų įmonių vadovai. Tie, kurie turi daugiau ką prarasti. Mažytės, neseniai į rinką įžengusios įmonės dar neturi neigiamos turto vagysčių ar netikėtų nelaimių pasekmių patirties, todėl paprastai į draudimą numoja ranka. Na, bent iki tol, kol nutikus nelaimei tenka kaip reikiant papurtyti kišenes. Apskritai mažo ir vidutinio dydžio įmonėms, kurių turtas iki 10 mln. litų, siūlyčiau pasidomėti kompleksiniu draudimu, kuris apima ne tik įmonės turto, civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, krovinių draudimus, taip pat langų stiklų ir kitų objektų draudimą nuo sudužimo bei pagalbos draudimą“, – pataria I. Panka.
