Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), savo ruožtu pradėjęs tyrimą, irgi neskuba pateikti savo išvadų. Jo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia taip pat laukiantis teismo sprendimo ir lemiamo Generalinės prokuratūros (GP) žodžio, bet, komentuodamas prokurorų delsimą, gūžčioja pečiais – šiems esą teismo verdikto nebūtina laukti.
Visi laukia
„Jei matysime, kad šią savaitę nebus žingsnių, reaguosime politiškai – paraginsime greičiau baigti tyrimą“, – portalui 15min.lt pirmadienį sakė politikas.
Komiteto vadovas priminė, kad prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, viešumoje įvardyta kaip galimai nutekinusi informaciją, prisipažino veikusi valstybės vadovės saugumo labui. „Akivaizdu, kad prokuratūra nesiryžta teikti įtarimų, įvardyti įtariamųjų, – kalbėjo A.Paulauskas. – Nežinau, kas gali paraginti, paskubinti. Akivaizdus prezidentūros diktavimas tyrimui.“
Artūras Paulauskas: „Akivaizdu, kad prokuratūra nesiryžta teikti įtarimų, įvardyti įtariamuosius. Akivaizdus prezidentūros diktavimas tyrimui.“
GP komentaro apie įstrigusį tyrimą portalui 15min.lt nepavyko gauti. Komentuoti esą neleidžia tyrimui vadovaujantis GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas.
Jis kol kas laukia Vilniaus apygardos teismo sprendimo – be šio esą negali atlikti tam tikrų procesinių veiksmų.
Publikaciją, paremtą VSD medžiaga, paskelbusios naujienų agentūros BNS redaktorė Jūratė Damulytė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodymą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ir leidimą atlikti kratas jos darbovietėje bei namuose, paimti darbinį kompiuterį.
A.Paulausko įsitikinimu, skundo nagrinėjimas teisme neturėtų trukdyti prokuratūrai atlikti tyrimo. „Tarkime, teismas pasakys, kad kratos buvo be pagrindo, nors nežinau, ar taip bus. Dėl šaltinio, manau, tikrai teisėjas persistengė, teismas gali tai sukritikuoti. Bet kaip informacija pateko pas D.Ulbinaitę, kodėl ji nusprendė, kad reikia ją viešinti? Prokuratūra turi atsakyti į tuos klausimus ir pareikšti įtarimus“, – aiškino parlamentaras.
Jo vadovaujamas NSGK taip pat ėmėsi tyrimo, bet išvadų dar nepateikė. Pasak A.Paulausko, buvo sustota, kol teismas pasisakys dėl taikytų priemonių – kratų, nurodymo atskleisti šaltinį. Taip pat laukiama, kol GP pateiks įtarimus.
Seimo nario spėjimu, tyrimas galėjo užsitęsti dėl teisinių dalykų – pavyzdžiui, siekiant sušvelninti įtarimus ar galbūt juos visai paneigti. Tam galėjo turėti įtakos ir praėjusią savaitę Vilniuje vykęs ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas – esą nenorėta nukreipti dėmesio nuo jo.
Po STT pareigūnų veiksmų – į teismą
Tyrimas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo Generalinės prokuratūros (GP) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo pradėtas spalio pabaigoje.
Šių veiksmų imtasi po naujienų agentūros BNS publikacijos apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, esą Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Praėjus kelioms valandoms, valstybės vadovė patvirtino buvusi VSD informuota apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos Rytų partneres ir ją asmeniškai.
Atlikti tyrimą buvo pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Šios pareigūnų veiksmai prieš BNS žurnalistus sukėlė skandalą, sulaukusį net tarptautinio atgarsio. STT atliko kratą J.Damulytės namuose, apklausai iškvietė šešis darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo žurnalistę atskleisti informacijos šaltinį.
Lietuvoje iškart kilo pasipiktinimo banga dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymų ir sovietinių teisėsaugos darbo metodų.
Po dviejų savaičių prokurorai paskelbė nustatę, kas galėjo nutekinti slaptą VSD pažymą, tačiau įtariamojo taip ir nenurodė. Žiniasklaidoje iki šiol buvo spėliojama, kad tarp įtariamųjų gali būti prezidentės atstovė spaudai D.Ulbinaitė.
G.Ivanauskas paprašė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pateikti išvadą dėl VSD suteiktos informacijos slaptumo žymos pagrįstumo. Esą tik tuomet būtų galima tinkamai įvertinti ir pagal Baudžiamąjį kodeksą kvalifikuoti padarytą veiką.
Bet komisija pareiškė, esą teikti tokius vertinimus – ne jos kompetencija.
