Tyrimo duomenimis, per ketverius metus girtaujančiųjų (tų, kurie alkoholį geria kasdien arba 2–4 kartus per savaitę ir daugiau kaip 20 standartinių alkoholio vienetų) grupė pajaunėjo – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc.
„Anksčiau buvo apie 10–14 proc. tarp girtaujančių jaunesnių žmonių, o dabar šita dalis padidėjo iki 21 proc. Žiūrint į demografinį portretą, tai yra ta liūdnesnė dalis“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu teigė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Vita Karpuškienė.
Jauni žmonės, anot jos, alkoholinius gėrimus aktyviau vartojo nuo pat tyrimo pradžios – 2016 metų.
„Proporcija didėjo, didėjo nuo pat 2016 metų. Bet šuolis didesnis paskutiniais 2018–2019 metais“, – nurodė VU dėstytoja.
Kokios to priežastys? Mokslininkė teigė nežinanti.
Daug ir dažnai geriančiųjų skaičiai nesikeičia
Bendrai, vertinant ketverių metų alkoholio vartojimo dinamiką ir apklausų rezultatus, negėrusiųjų skaičius mažėja, tačiau nežymiai, o esmingai statistika nekinta, nurodė mokslininkė.
„Priemonės, kurios buvo įvestos, deja, nepaskatino žmonių negerti per paskutinius 12 mėnesių. Mūsų duomenys šitą faktą rodo“, – kalbėjo ji.
Lietuvoje, anot mokslininkės, vis dar mėgstamas alus ir stiprieji gėrimai.
Mes esam alaus gėrėjų kraštas, stiprieji gėrimai taip pat šalia.
„Daugiausiai išgeriama alaus – 45 proc. viso alkoholio ir 41 proc. yra stiprieji gėrimai. [...] Ši struktūra nesikeičia jau gerokai ilgiau negu, kad tęsiasi mūsų tyrimas. Mes esam alaus gėrėjų kraštas, stiprieji gėrimai taip pat šalia“, – kalbėjo V.Karpuškienė.
„Kiekvieną savaitę geria apie 25 proc. visų apklaustųjų. Likę tiek pat geria tik kelis kartus per metus. Tačiau jeigu žvilgtelėtumėm, kiek geriančių ne kiekvieną savaitę, bet kiekvieną mėnesį ar dažniau nei kartą per mėnesį, matom tuos skaičius šiek tiek didėjančius“, – komentavo VU dėstytoja.
Lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvoje, anot jos, alkoholis geriamas retai, bet jo išgeriama daug. Tiesa, sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni.
„Žmonių, kurie atsakė, kad tokių išgertuvių per paskutinius 12 mėnesių nebuvo, yra daugiau“, – nurodė V.Karpuškienė.
Daug ir dažnai geriančiųjų procentinė dalis visuomenėje nepasikeitė – 5 proc.
„Tiek 2016 metais, tiek ir 2019 metais tas procentas išlieka tas pats, – teigė VU mokslininkė. – Reguliariai vartojančių, kurie vartoja kiekvieną savaitę, bet išgeria gerokai mažiau, irgi stabilus procentas – 8 proc. nuo visų apklaustųjų.“
Progomis geriančių dalis padidėjo.
„Progomis geriančių dalis padidėjo – ta žinia galbūt mažiau džiugina“, – pridūrė ji.
Alkoholio bendrai išgeriama mažiau
O geroji žinia, anot V.Karpuškienės, kad Lietuvos gyventojai per savaitę suvartoja mažiau alkoholio.
„2016 metais vidutiniškai skaičiuojant visiems respondentams buvo 7,5 standartiniai alkoholio vienetai išgerti, o 2019 metais mes turime 5,4. Tas mažėjimas yra ženklus, tą patvirtina ir Statistikos departamento duomenys“, – kalbėjo ji ir pridūrė, jog labiausiai išgerto alkoholio kiekis sumažėjo girtaujančiųjų grupėje.
Koks yra girtaujančiųjų portretas?
„90 proc. jų – vyrai. Jie yra vyresni, apie 60 proc. – kaimo gyventojai. Dauguma girtaujančiųjų grupės respondentų turi vidurinį arba žemesnį išsilavinimą. Didelė dalis – virš 50 proc. – sudaro nedirbantys, tai yra bedarbiai ir pensininkai. [...] Didesnė dalis jų yra vienišiai, tai yra nevedę, išsiskyrę, našliai. Pagaliau, jų finansinė padėtis blogiausia iš visų grupių“, – nupasakojo V.Karpuškienė.
Kita VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Aušrytė Rastenienė teigė, jog išaugo alkoholio vartojimas baruose ir renginių metu, dažniau išgeriama darbo metu.
„Baruose ir renginių metu alkoholio vartojimas išaugo daugiausia dėl to, kad daugiau nurodė ten vartojantys alkoholį apklaustieji iš reguliariai vartojančiųjų gėrimus ir progomis vartojančių gėrimus“, – rezultatus paaiškino A.Rastenienė.
Namuose, anot jos, alkoholio vartojimas šiek tiek išaugo tarp girtaujančių.
Iš užsienio alkoholio atsivežama nedaug
A.Rastenienė iškėlė klausimą, ar Vyriausybės pritaikytos priemonės siekiant sumažinti alkoholio vartojimą davė vaisių, ir paragino pažvelgti į bandžiusių nustoti vartoti alkoholinius gėrimus statistiką.
„Atsakiusių „taip“ procentas labai mažas. Šiek tiek daugiau atsakė, kad bandė yra girtaujančiųjų grupėje, tačiau toje grupėje pokytis yra įvykęs tik 2019 metais, tad apibendrinti kažką yra sunku“, – teigė mokslininkė.
Iš Vyriausybės pritaikytų priemonių visuomenė, pasak jos, labiausiai neigiamai vertina alkoholinių gėrimų akcizo didinimą, labiausiai teigiamai – amžiaus ribojimus ir alkoholio reklamos draudimus.
Tyrimo duomenimis, iš užsienio alkoholinius gėrimų atsivežama nedaug. Daugiausia – iš Lenkijos, šiek tiek mažiau iš Latvijos.
„Didėja įvežamo alaus kiekis ir stipriųjų gėrimų kiekis“, – nurodė A.Rastenienė.
-
Lietuvoje įsigalioja draudimas prekiauti vaikišku šampanu
-
Poilsiautojai apie panaikintą draudimą pliaže įsigyti alkoholio: džiugu, kad nebereikės nešiotis „tašėse“
-
FNTT išaiškino girtą nuotoliniu būdu dirbusį pinigų plovimo prevencijos pareigūną
-
Reidas Plungėje: alkoholio jaunuoliai gali nusipirkti be problemų
-
VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet augo 0,3 proc.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus tikino, jog didesni akcizai iš esmės negalėjo sumažinti alkoholio vartojimo. Didinti akcizus, pasak jo, nuspręsta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatomis – esą aukštesnė kaina ir mažesnis prieinamumas automatiškai sumažins alkoholio vartojimą.
„Iš tiesų aukštesnė kaina ir visokie prekybos apribojimai gali sumažinti alkoholio vartojimą, bet tam turi būti patenkinta eilė sąlygų. Pirmas dalykas – gyventojai turi turėti labai žemas pajamas, jų mobilumas turi būti itin žemas, o aplinkiniai kraštai turi taikyti didesnius akcizus ir šitoje šalyje turi egzistuoti gerai finansuojamos [...] represinės, kontroliuojančios struktūros“, – dėstė mokslininkas.
O to, anot jo, Lietuvoje nėra.
„Sveikieji irgi turi savo teises“
A.Bartkus pastebėjo, kad Lietuva, lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis, taiko bene vieną didžiausių akcizų vynui, nors tarp girtaujančiųjų jis nėra populiarus.
Mokslininkas svarstė, ar apskritai mūsų šaliai reikia labai griežtų alkoholio kontrolės priemonių, nes, pasak jo, girtaujančiųjų santykinai nėra daug.
„Mes matome, kad visos mokestinės priemonės, kurios pas mus buvo pritaikytos, nedavė to rezultato, kad pakeistų ar alkoholio suvartojimo mastus, ar vartojimo įpročius. Turime tą pačią konstantišką padėtį. O finale, reziumuojant, reikėtų iškelti etikos klausimą. [...] Ar išvis yra etiška didinti akcizą? Kodėl visiems žmonėms dėl to, kad labai nedidelis skaičius asmenų turi problemų su alkoholio vartojimu, teks mokėti didesnius akcizo mokesčius?“ – svarstė A.Bartkus ir teigė, kad taip būti neturėtų.
Kodėl visiems žmonėms dėl to, kad labai nedidelis skaičius asmenų turi problemų su alkoholio vartojimu, teks mokėti didesnius akcizo mokesčius?
„Sveikieji irgi turi savo teises, ne tik ligoniai“, – pridūrė mokslininkas.
Tirti Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo įpročius VU ėmėsi po to, kai šalyje iki 20 metų padidintas alkoholio pirkėjų amžius, dar labiau sugriežtinta reklamos kontrolė, padidinti akcizai.
Reprezentatyvų alkoholio vartojimo tyrimą atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausiusi 1104 gyventojus. Tyrimas atliktas Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu.
Aludariai: kai kurios išvados stebina
Trečiadienio vakarą išplatintame Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko komentare teigiama, kad kai kurios tyrėjų išvados stebina.
„Nenorime kvestionuoti paties tyrimo. Sutinkame, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius, vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą. Tačiau stebina viena iš baigiamųjų išvadų – reikia mažinti akcizus, ir dar kokiomis proporcijomis: „Rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą reikėtų sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc.“
Tame pačiame tyrime nurodoma, kad 2019 m. alkoholinių gėrimų̨ pardavimas mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (o tai beveik lygu šalyje suvartojamo alkoholio kiekiui) grynuoju alkoholiu pagal kategorijas pasiskirstė taip: alus sudarė 45 % viso suvartojamo alkoholio, vynas – 8 %, o spiritiniai gėrimai – net 41 %.
Viena iš tyrėjų Doc. dr. Vita Karpuškienė sakė: „Esame alaus gėrėjų kraštas ...“. Deja, pačių tyrėjų pateikiami skaičiai rodo, kad tebesame degtinės gėrėjų kraštas, ir šiuo atžvilgiu mums dar toli iki tos Europos, kokia norėtume būti. Skandinavijoje alus taip pat sudaro apie 45 % viso suvartojamo alkoholio kiekio, tačiau spiritinių – tik apie 15 %, Vokietijoje – spiritiniai gėrimai sudaro apie 20 % viso suvartojamo alkoholio, o alus apie 55 %.
Siūlymas tokiomis proporcijomis mažinti akcizus kelia įtarimą, kad išvados pernelyg palankios stipriųjų gėrimų gamintojams, kurie yra ir didžiausi vyno importuotojai. VMI duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vyno pardavimai augo 18 %, pernai, lyginant su 2018-ais, irgi augo tiek pat 18 % – tai tiesiog pavydėtinas augimas, nors tuo pačiu siūloma daugiau nei per pusę sumažinti akcizą vynui.
Sunku būtų tikėtis, kad valdžia mažintų alkoholio akcizus, nes tarp kaimynų latvių su estais įsiplieskęs akcizų mažinimo „karas“ neatnešė nieko, išskyrus sumažėjusias pajamas į biudžetą. Kalbant apie biudžeto pajamas – neįtikėtinas vyno pardavimų augimas yra aiški nuoroda, kad vyno akcizas galėtų būti didesnis.“
