Apklausos duomenimis, 79 proc. respondentų šių metų spalio mėnesį nurodė juntantys padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą. Šis rodiklis kovą siekė 89 procentus.
Jaučiantys gerokai išaugusį nerimą, įtampą, stresą, spalio mėnesį nurodė 29 proc. respondentų, kovą šis rodiklis buvo aukštesnis – 33 procentai. Taip pat nuo 54 proc. kovą iki 50 proc. spalį sumažėjo apklaustųjų, sakančių, kad jaučia šiek tiek daugiau neigiamų emocijų.
Socialinių mokslų daktaras, šeimos psichologas Gediminas Navaitis pažymi, kad papildomi streso faktoriai pastaraisiais metais buvo pandemija, karas, infliacija.
„Akivaizdžiai turime prisidedančius streso balus prie bendro lygio – karantinas, karas, kainų kilimas, infliacija, tegu kiekvienam tai prideda nedaug, bet balai sumuojasi“, – per nuotolinį tyrimo pristatymą sakė G.Navaitis.
Pasak psichologo, jei artimo žmogaus laidotuvės prideda šimtą streso balų, pasirengimas Kalėdoms – dešimt, tačiau jie kaupiasi ir paprastai skaičiuojami metams.
„Vaizdžiai pasakius, jei kas nors šiais metais tapo našliu, našle, tai surinko šimtą streso balų, bet apytikriai dešimt streso balų duos Kalėdos, nes irgi reikės prisitaikyti, dovanas supirkti, stalą paruošti, eglutę pastatyti, papuošti. Grubiai pasakius, ar vienos laidotuvės per metus, ar kas mėnesį Kalėdos, turėsi tiek pat streso balų per metus“, – kalbėjo G.Navaitis.
Kaip rodo tyrimo duomenys, ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą dažniau nurodė moterys. 170 iš 538 (31,6 proc.) apklaustų moterų tvirtino juntančios ženklų padidėjimą, tokių vyrų buvo – 126 iš 471 (26,8 procento).
Pasak apklausos, didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas – 91,6 procento. 18–25 metų respondentai nurodė juntantys gerokai padidėjusią (40,7 proc.) ir šiek tiek (50,9 proc.) išaugusią įtampą.
Atitinkamai pagal veiklas labiausiai emociškai išgyvena moksleiviai ir studentai bei namų šeimininkės.
43 proc. studentų ir moksleivių nurodė gerokai sustiprėjusį nerimą, tokių namų šeimininkių buvo 42,9 procento.
Mažiau ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą nurodė pensininkai – 16 proc. jų sakė patiriantys gerokai daugiau neigiamų emocijų.
Šis tyrimas atliktas šių metų spalio ir kovo mėnesiais. Jo metu apklausti 1009 18–75 metų Lietuvos gyventojai.