Klaipėdiečiai serga dažniau nei kitų miestų gyventojai, dažnesni vėžio atvejai, daugiau žmonių miršta dėl kvėpavimo sistemos ligų, oras uostamiestyje užterštesnis, o geriamasis vanduo neatitinka normų. Tai tik keli bauginantys faktai, kuriuos atskleidė atlikta Klaipėdos miesto gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programa, kurioje buvo analizuojami 2005–2009 duomenys.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, 20 proc. aplinkos veiksnių daro įtaką mūsų sveikatai. Pasaulyje vis didesnis dėmesys kreipiamas į oro užterštumo mažinimą, nes yra įrodyta, kad užterštas oras gyvenimą sutrumpina 9 metais. Vien tik oro taršą sumažinus perpus, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų net trečdaliu.
„Užterštas oras, triukšmas, nekokybiškas vanduo neprisideda prie klaipėdiečių sveikatos gerinimo ir ilgesnio gyvenimo. Klaipėda iš visų pusių apstatoma pramoninių objektų, todėl nėra ko stebėtis, kad gyventojų sveikatos rodikliai sparčiai blogėja. Jeigu ir toliau bus žiūrima pro pirštus į klaipėdiečių sveikatą, kokią mes Klaipėdą turėsime po 20 metų?“ – svarstė sveikatos stebėsenos programą vertinęs Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas,
A.Razbadauskas kritiškai vertina Klaipėdoje atliekamus oro taršos tyrimus. Profesoriaus teigimu, Klaipėdoje turėtų būti įdiegta modernesnė oro kokybės matavimo sistema, o rodikliai apie užterštumą turėtų būti nuolat skelbiami viešai – tam galėtų pasitarnauti internetas, kur kiekvienas galėtų pažiūrėti, kokia šiuo metu yra oro kokybė Klaipėdoje.
Mediko nuomone, būtina pasirūpinti ir geriamojo vandens kokybe, kuri, kaip atskleidžia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro stebėsenos programa, nėra gera – normas vandenyje viršija fluoridai, amonis ir bendroji geležis. Įrodyta, kad fluoro, ir amonio perteklius vandenyje yra kenksmingas sveikatai.
„Klaipėda įsiliejo į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Baltijos regiono sveikų miestų asociaciją, todėl būtina stengtis, kad aplinka mieste būtų kuo ekologiškesnė ir švaresnė“, – sakė prof. dr. A.Razbadauskas.
