Nuo šių metų pradžios įsigaliojusias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias 1 mln. litų vertę viršijančiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui įvedamas 1 proc. mokestis, teigiamai vertino 53 proc. respondentų.
Gyventojų nuomone, prabangaus turto apmokestinimas „atkurs socialinį teisingumą, nes turtingieji mokės didesnius mokesčius”. Taip teigė 38,5 proc. palankiai mokestį vertinančių apklaustųjų. Dar 34 proc. respondentų, pritariančių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, mano, kad įvestas naujas mokestis padės surinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą.
„Nesiimu vertinti „socialinio teisingumo“ sampratos, juo labiau, kad vertinant žmogaus „turtingumą“ reiktų atsižvelgti ne tik į valdomą turtą, bet ir į įsipareigojimus. Ir jei toks mokestis prieš 6-8 metus būtų apribojęs kainų nekilnojamojo turto rinkoje augimą ir sušvelninęs krizės padarinius, tai šiuo metu jis apsunkina prieš krizę iš skolintų lėšų būstus įsigijusių žmonių finansinę padėtį. O apie mokesčio įtaką biudžetui galėsime spręsti tik gavę pirmuosius duomenis apie mokesčio surinkimą”, – tyrimo rezultatus komentavo „Merko statybos” finansų direktorius Saulius Putrimas.
Neigiamas pasekmes įžvelgė 27 proc. Lietuvos gyventojų. Pagrindinė skeptiškumo priežastis – įsitikinimas, kad naujojo mokesčio mokėtojai ras būdą jo išvengti. Tokią nuomonę išsakė beveik pusė įstatymo pataisoms nepritariančių respondentų.
Dar ketvirtadalis neigiamai naująjį mokestį vertinančių gyventojų nerimauja, jog dalis žmonių neturės lėšų jam susimokėti. Penktadalis respondentų akcentuoja dideles mokesčio administravimo ir surinkimo išlaidas.
Beveik 12 proc. respondentų mano, kad mokestis padės sureguliuoti nekilnojamojo turto rinką, 7 proc. – kad jis paskatins mažaverčio turto naudojimą ir sutvarkymą, o 6 proc. – kad jo įvedimas stabdys nekilnojamojo turto rinkos vystimąsi.
„Reikia tikėtis, kad ateityje sprendžiant biudžeto problemas ši prabangos riba nebus mažinama, nes tai stipriai smogtų tik bepradedančiai atsigauti nekilnojamojo turto rinkai ir žmonių norui gyventi geresnės kokybės ir didesniuose būstuose”, – sakė S.Putrimas. Jo teigimu į kokybišką ir įperkamą būstą besiorientuojančių nekilnojamojo turto vystytojų, tokių kaip „Merko”, mokestis artimiausiu metu nepalies, nes šių būstų kainos neviršija šiuo metu nustatytos prabangos ribos.
„Vilmorus“ atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1000 aštuoniolikos metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.
