2012 m. lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojai mažiausiai norėtų gyventi šalia romų (59 proc.) ir buvusių kalinių (57 proc.), o mažiausiai pageidaujami kaimynai – homoseksualūs asmenys. Tokios nuomonės laikosi 47 proc. šalies gyventojų. Psichikos negalią turinčius asmenis savo kaimynais nenorėtų matyti 44 proc. šalies piliečių.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad darbovietėje mažiausiai pageidaujami asmenys su psichikos negalia (44 proc.) ir romai (41 proc.). Gyventojai tvirtina, kad nenorėtų darbovietėje matyti kalinių (39 proc.) ir homoseksualų (35 proc.). Vis dėlto lietuviai pakančiausi nemokantiems lietuvių kalbos, tokios nuomonės laikosi net 66 proc. šalies gyventojų.
Etninių tyrimo instituto mokslo darbuotojos dr. Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič teigimu, keletą metų iš eilės nepageidaujamų grupių hierarchija nekinta: „Nuo 2005 metų atliekami tyrimai rodo panašias tendencijas – labiausiai nemėgstamos grupės: romai, psichinę negalią turintys asmenys, iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys ir homoseksualai.“
V.Pilinkaitės-Sotirovič įsitikinimu, aiškinantis įsigalėjusių stereotipų priežastis reikalingos kompleksinės ir sisteminės priemonės. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbui su visuomene. Sprendžiant romų klausimus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į romų socialines problemas. „Romų integracijos programa skiria itin didelį dėmesį romų švietimui ir tradicijų išlaikymui, tačiau reikalingos ir kitokios priemonės – orientuotos į socialinių įgūdžių lavinimą“, – 15min.lt kalbėjo dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
Komentuodama tyrimo rezultatus Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, žmonės teigia nenorį dirbti ar gyventi greta homoseksualių asmenų, kita vertus, prisipažįsta asmeniškai nepažįstantys tokių žmonių: „Vadinasi, nuomonė formuojama ne tiesiogiai bendraujant, o „iš antrų lūpų“ – pagal tai, kaip kažkas kažką pasakė ar įtaigiai pakomentavo. Jeigu net aukščiausiu politiniu lygiu skatinama homofobija (kas sistemingai buvo daroma pastaruosius ketverius metus), neturėtume stebėtis, jog situacija blogėja.“
Lietuviai pakančiausi diskriminacijai
Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai pakančiausi buvusių kalinių diskriminacijai, tokio pobūdžio diskriminaciją pateisina net 61 proc. šalies gyventojų. Be to, visuomenės nuomonė labiausiai pagerėjo apie rusus (balansas, skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų atsakymų lyginamosios dalies procentais +14) ir asmenis su fizine negalia (+21). Nuomonė labiausiai pablogėjo apie homoseksualus (–14) ir buvusius kalinius (–12).
„Tyrimo duomenys parodė, kad šalies gyventojai yra homofobiški, o situacija nuolat blogėja: homoseksualūs asmenys vieni labiausiai nepageidaujamų kaimynų ir kolegų“, – pastebima apibendrintose tyrėjų B.Gruževskio, L.Okunevičiūtės-Neverauskienės, G.Okunevičiūtės išvadose.
Įdomu tai, kad darbo santykiai (ieškant darbo, įsidarbinant) – sritis, kurioje, gyventojų nuomone, labiausiai klesti diskriminacija. Tokios nuomonės laikosi net 62 proc. respondentų, 46 proc. gyventojų mano, kad ši sritis yra teisėsauga. Šalies gyventojų nuomone, šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Tokios nuomonės laikosi 49 proc., 41 proc. mano, kad dėl seksualinės orientacijos, o 40 proc. – dėl negalios.
M.Jankauskaitė pastebi, kad visuomenė sensta ir vyresnio amžiaus žmonės pradeda dominuoti demografinėje struktūroje. Tačiau darbo kultūra (nuostatos senstančių darbuotojų atžvilgiu) nesikeičia tokiais sparčiais tempais, kaip socialinė realybė: „Dažnas darbdavys (kaip, beje, ir visa visuomenė) yra veikiamas jaunystės kulto, vis dar puoselėdamas svajonę turėti „idealų” darbuotoją (t.y. jauną, etninei daugumai atstovaujantį vyrą, kuris, kaip įsivaizduojama, yra energingas, neslegiamas šeiminių rūpesčių, įpareigojimų rūpintis vaikais ir yra stiprios sveikatos).“
Gyventojai nežino, kur kreiptis pagalbos
Tyrimo duomenimis, tik 11 proc. gyventojų mano žinantys, kur kreiptis diskriminacijos atveju, dar daugiau, tik 1 proc. gyventojų pranešė apie diskriminacijos atvejus, nepranešė – 18 proc. Pagrindine tylėjimo priežastimi šalies gyventojai įvardija – nusivylimą ir netikėjimą, kad informavimas apie diskriminacijos faktą ką nors pakeis ir jie sulauks pagalbos. 56 proc. nepranešusiųjų apie diskriminacijos faktą tiki, kad jų pranešimas nieko nepakeis, 40 proc. apklaustųjų mano, kad kreipimasis sukeltų nepatogumų, būtų per daug biurokratijos ir rūpesčių.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2012 m. lapkričio mėnesį. Tyrimo metu apklausta 1020 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,2 proc. Tyrimą atliko Darbo ir socialinių tyrimų instituto tyrėjai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, pagal 2012 m. Europos Sąjungos programą „Progress“.
