Konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvoje veikiančių prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičius galėtų svyruoti tarp 7 ir 8 tūkstančių. Tuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje galiojo daugiau nei 19 tūkst. licencijų verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba. Statistiko departamento duomenimis, 2015 metais šalyje buvo 8,6 tūkst. prekybos vietų, įskaitant viešojo maitinimo įstaigas.
„Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Darius Dulskis spaudos konferencijoje trečiadienį teigė, kad NTAKD duomenys neatitinka tikrovės, nes kai kurios parduotuvės turėdamos licencijas neprekiauja alkoholiu.
„Naujos licencijos išduodamos nuolatos, bet dalyje vietų, kur veikla nevykdoma, licencijos nėra sustabdomos. Tokių prekybos vietų tikslus skaičius nėra žinomas, nes nevedama jų apskaita“, – kalbėjo D.Dulskis.
„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ alkoholio prekybos vietų tyrimą atliko Legalaus verslo aljanso, kuris vienija nedideles mažmeninės prekybos įmones, užsakymu.
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos, kurios pagrindinis narys yra „Aibės“ prekybos tinklas, pirmininkas Eimutis Radžvila spaudos konferencijoje kalbėjo, kad smulkiosios parduotuvės žlugtų, jeigu iš jų būtų atimta galimybė prekiauti alkoholiu.
„Nė viena vidutinė 100 kvadratinių metrų parduotuvė ar mažesnė, atėmus teisę prekiauti alkoholiu, negalėtų išgyventi ir dirbtų nuostolingai. Vidutinį teorinį 714 eurų pelną pakeistų 763 eurų nuostolis. 30 proc. prekybos visose vietose sudaro alkoholis. Šis nuostolis paskaičiuotas tik išėmus alkoholio pardavimus. Tačiau realiai būtų prarandama dar daugiau pardavimų, nes ir dalis prekybos maisto produktais iškeliautų į didžiuosius prekybos tinklus, kurie neturėtų problemų įsisteigti specializuotas alkoholio parduotuves“, – tvirtino E.Radžvila.
Jis teigė, kad diversifikacijos trūkumas, kai didžiąją pajamų dalį smulkiosiose parduotuvės sudaro alkoholio prekyba, nėra parduotuvių kaltė.
„Negalima sakyti, kad mūsų verslas paremtas alkoholiu, bet išėmus alkoholį iškeliaus ir maisto pirkėjai. Pavyzdžiui, žmogus atėjęs ir neradęs tabako išeina į kitą parduotuvę, kur yra tabako ir maisto. Kalbant apie alkoholį galioja ta pati taisyklė, todėl žmogus važiuos į didelę parduotuvę. Mes nesakome, kad visi pirkėjai išeis. Liks apie 50proc. pirkėjų, bet su tiek pirkėjų mes negalime išgyventi, nes mūsų kaštai yra dideli“, – sakė E.Radžvila.
Tuo metu Legalaus verslo aljansas vadovas Romas Apulskis kalbėjo, kad valstybei sprendžiant, kaip pakeisti prekybos alkoholiu modelį šalyje, neturėtų būti sumažinta konkurencija tarp visų mažmeninės prekybos žaidėjų.
„Suprantamas tikslas mažinti prekybos taškų skaičių, tačiau lygiateisiškumas turi būti išlaikytas. Tikimės, kad Vyriausybė ir Seimas, išanalizavę realius skaičius ir įvertinę aplinkybes, ras protingų sprendimų. Alkoholio verslas neturėtų likti išskirtinai tik miestuose susikoncentravusių stambiųjų prekybininkų rankose“, – kalbėjo R.Apulskis.
Anot jo, geriausia būtų riboti alkoholio pardavimo laiką.
„Valstiečiai žalieji“ rinkimų kampanijos metu žadėjo įvesti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį, bet šią poziciją vėliau sušvelnino. Vyriausybės programoje teigiama, kad apie monopolį bus svarstoma tik tada, jei pakankamo rezultato neduos specializuotos parduotuvės.
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, jog specializuotos alkoholio parduotuvės Lietuvoje galėtų atsirasti 2018 metais
