Pesimistiškiausi ES atžvilgiu – graikai
Likus metams iki EP rinkimų balandį atliktas „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, kad 67 proc. Lietuvos gyventojų savo šalies narystę ES vertina teigiamai (ES vidurkis – 60 proc.). 90 proc. lietuvių įsitikinę, kad narystė ES suteikė naudos Lietuvai – tai 23 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis. Lietuva pagal šį rodiklį nusileidžia tik Airijai ir Maltai.
60 proc. lietuvių patenkinti demokratija Europos Sąjungoje – tai 7 proc. daugiau nei pernai rudenį ir 14 proc. daugiau nei ES vidurkis.
53 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad padėtis ES gerėja – tai 21 proc. punktu daugiau nei ES vidurkis. Optimistiškiau ES padėtį vertina tik airiai.
Per pastarąjį pusmetį šis rodiklis Lietuvoje išaugo 7 proc. punktais.
Pesimistiškiausi šiuo klausimu graikai – 68 proc. jų mano, kad padėtis ES blogėja.
Daugiau manančių, kad padėtis Lietuvoje prastėja
Paklausti apie Europos Parlamentą, 26 proc. lietuvių jį įvertino teigiamai, o 59 proc. – neutraliai. Vis dėlto 59 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų galingesnio EP (ES vidurkis – 47 proc.), o daugiau kaip pusė (52 proc.) mano, kad labai svarbu balsuoti EP rinkimuose – tai 10 proc. punktų daugiau palyginti su praėjusiųjų metų rudeniu.
Padėtį savo šalyje lietuviai vertina daug kritiškiau: 32 proc. mano, kad padėtis Lietuvoje gerėja, o 43 proc. įsitikinę, jog ji blogėja.
„Vis dėlto lietuviai po truputį ima vertinti savo šalies perspektyvą palankiau (pernai rudenį tik 27 proc. apklaustųjų manė, kad padėtis Lietuvoje gerėja)“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nemažai Lietuvos gyventojų vis dar mano, jog jų nuomonė nėra svarbi nei ES, nei savo šalyje. 31 proc. lietuvių mano, kad jų balsas Europos Sąjungoje yra svarbus (ES vidurkis – 48 proc.).
Šis rodiklis nuolat auga daugumoje ES šalių: per pusmetį Lietuvoje jis padidėjo 6 proc. punktais. Tiek pat apklaustų Lietuvos gyventojų (31 proc.) mano, kad jų nuomonė svarbi jų šalyje – tai mažiausias rodiklis visoje ES.
Balsuoja iš pareigos
Iš apklausos atrodo, kad rinkėjų aktyvumą Lietuvoje labiausiai nulemia įpročiai ir pasitikėjimas savo įtaka politikoje. 68 proc. apklaustų lietuvių atsakė, kad žmonės EP rinkimuose balsuoja dėl pareigos – tai 21 proc. punktu daugiau nei ES vidurkis.
Pusė lietuvių mano, kad žmonės balsuoja, nes tai daro visada (ES vidurkis – 31 proc.), 39 proc. – kad balsuojantieji nori paremti ES, o 37 proc. tiki, kad žmonės balsuoja, nes jaučiasi europiečiai ar ES piliečiai (vidurkis – 30 proc.).
Paklausti apie nebalsavimo priežastis, 75 proc. apklaustųjų Lietuvoje atsakė, kad žmonės netiki, jog jų balsas gali kažką pakeisti, 58 proc. – kad žmonės apskritai nesidomi politika ir rinkimais, o 55 proc. – kad jie nepasitiki politine sistema.
Paklausti apie savo paties dalyvavimą rinkimuose, 46 proc. nebalsavusių lietuvių teisinosi techninėmis priežastimis, o mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) teigė nebalsavę dėl ideologinių ar politinių priežasčių.
Lietuvos gyventojai norėtų, kad Europos Parlamento rinkimų kampanijos metu daugiausia dėmesio būtų skiriama ekonomikos augimui (60 proc.), jaunimo nedarbo mažinimui (55 proc.) ir socialinei apsaugai (45 proc.). Visais šiais rodikliais Lietuva gerokai lenkia ES vidurkį.
Nors beveik pusei europiečių rūpi kova su terorizmu, Lietuvoje šią temą kaip svarbią paminėjo 34 proc. gyventojų.
EP rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužės 23–26 dienomis.
