Tyrimo apie „Pfizer“ vakcinos efektyvumą rezultatus mokslininkai trečiadienį pristatė per Vyriausybės spaudos konferenciją.
Jis vykdytas nuo liepos 1-osios, kai šalyje įsivyravo koronaviruso delta atmaina, iki rugsėjo pradžios.
„Pfizer“ vakcina, pasak Statistikos departamento atstovo J.Bačelio, pasirinkta, nes ja skiepijasi daugiausiai Lietuvos gyventojų.
Tyrimo metu stebėta 442 tūkst. žmonių sveikata, kurių pusė visiškai paskiepyti „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19, kiti – neskiepyti.
Aiškintasi, kas iš jų susirgs COVID-19, kas paklius į ligonines, kas mirs.
Į tyrimo imtį įtraukti ir imunosupresuoti pacientai, pavyzdžiui, sergantys vėžiu, kuriuos paskiepijus, imunitetas nuo COVID-19 nesusidaro toks geras.
Vakcina – didelio efektyvumo
J.Bačelis pasidalijo grafiku, iš kurio aiškiai matyti, jog tarp nepaskiepytų susirgimų mastas buvo kur kas didesnis.
„Pfizer“ vakcina, pasak J.Bačelio, efektyviai veikia prieš koronaviruso delta atmainą.
„Vakcinos efektyvumas yra apie 80 proc., tai reiškia, kad visiškai vakcinuoti turi penkis kartus mažesnę riziką užsikrėsti. Tai yra itin didelio efektyvumo vakcina, sakyčiau, tai yra labai nuostabūs rezultatai“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis pastebėjo, jog vyresniems žmonėms vakcinos efektyvumas žemesnis nei 80 proc., jaunesniems – didesnis.
| Vakcinos efektyvumas prieš delta atmainą | |
| Gimimo metų dešimtmečio vidurys | Efektyvumas (proc.) |
| 1935 | 67,7 |
| 1945 | 73,7 |
| 1955 | 72,2 |
| 1965 | 81,7 |
| 1975 | 80,3 |
| 1985 | 77,4 |
| 1995 | 82,5 |
| 2005 | 89,9 |
„Kuo žmogus seniau yra skiepytas, tuo vakcinos efektyvumas jam yra silpnesnis. Lygiai tas pats su amžiumi – kuo vyresnis, tuo silpniau [ji veikia]“, – komentavo J.Bačelis.
Vertinant statistinius duomenis, matyti, kad „Pfizer“ vakcina paskiepyti gyventojai užsikrėtę koronavirusu kur kas rečiau patenka į ligonines, nei išvis neskiepyti.
Tie, kurie nevakcinuoti, turi 10 kartų didesnę riziką atsidurti ligoninės COVID-19 skyriuje.
„Hospitalizacijų skaičius vakcinuotųjų grupėje auga labai iš lėto ir labai spėriai auga tų žmonių grupėje, kurie yra nevakcinuoti.
Vakcinos efektyvumas yra 90 proc. Vadinasi, tie, kurie nevakcinuoti, turi 10 kartų didesnę riziką atsidurti ligoninės COVID-19 skyriuje“, – dėstė mokslininkas.
„Arši“ neskiepytųjų pandemija
Nuo mirties „Pfizer“ vakcina, pasak jo, apsaugo 95 proc.:
„Vakcinuotieji turi 20 kartų mažesnę riziką mirti nuo COVID-19.“
Vertindamas užsikrėtimų COVID-19 statistiką, J.Bačelis pažymėjo, jog Lietuvoje yra „trijų žmonių grupių pandemija“: tų, kurie nesiskiepija, tų, kurie nepilnai skiepyti, ir tų, kurie pilnai paskiepyti.
Neskiepytųjų pandemija yra labai aštri, arši ir šaunanti į viršų.
„Neskiepytųjų pandemija yra labai aštri, arši ir šaunanti į viršų“, – pastebėjo jis.
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos A.Žvirblienės, „Pfizer“ vakcinos veiksmingumas, apsaugantis nuo užsikrėtimo COVID-19, gali būti ir ne 80 proc., nes į tyrimą neįtraukti COVID-19 susirgę, bet simptomų nepajutę asmenys.
„Čia skaičius labai įspūdingas – apie 80 proc., bet aš įsivaizduoju, kad kritikai gali ir tam tikrų abejonių išreikšti, nes vis dėlto čia matuojama simptominė infekcija. Nėra būdo, kaip įvertinti besimptomius pacientus.
To ir vakcinų gamintojai negalėjo padaryti atlikdami savo klinikinius tyrimus“, – pažymėjo mokslininkė.
Ji taip pat teigė, kad „Pfizer“ vakcinos apsauga nuo mirties ir hospitalizacijos yra tikrai labai didelė.
„Šis tyrimas tikrai vertas ir platesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio“, – pridūrė A.Žvirblienė.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje COVID-19 serga 9967 asmenys, iki šiol visiškai pasiskiepijo 1 mln. 579 tūkst. 251 asmuo, nuo COVID-19 ligos mirė 4740 žmonių, iš jų visiškai paskiepyti buvo 63.
