MRU profesorė Agota Giedrė Raišienė teigia, kad 33 proc. minėtos apklausos respondentų tiesiogiai susidūrė su mobingu. 18 proc. jį yra stebėję.
Ji taip pat pažymi, kad apklausoje aktyviai dalyvavo gydytojai ir slaugytojai, o štai jų vadovai - stebėtinai pasyviai.
„Mūsų apklausa ypatinga tuo, kad mes klausėme, kokios yra apklaustųjų pareigos. Pasirodė, kad vidurinio lygio vadovų dalyvavo tik 14 proc., o aukščiausio lygio tik 2 žmonės. Tai reiškia, kad vadovai nėra suinteresuoti. […] Užtat gydytojų dalyvavo 43 proc., slaugytojų 34 proc.“, – teigė profesorė, pažymėdama, kad trys ketvirtadaliai respondentų buvo iš viešojo sektoriaus.
Anot pašnekovės, 43 proc. respondentų mobingą patyrė iš vadovų, 20 proc. – iš darbuotojų.
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė nemalonių kontaktų turėję tiek su viena, tiek su kita grupe.
„Baisoka yra tai, kad net 32 proc. pasakė, kad patyrė mobingą iš abiejų krypčių ir tai rodo, kad darbuotojai, kurie nėra įtraukti į mobingą kaip aukos, jie yra suinteresuoti palaikyti mobinguotojus, kad greičiausiai išvengtų tokio paties likimo“, – sako MRU atstovė.
Pasekmės – nerimas, depresija, menka savivertė
Mobingas apibrėžiamas kaip tikslinis, sistemingas, pasikartojantis psichologinis teroras, kai vienas asmuo izoliuojamas nuo darbo aplinkai būdingų socialinių procesų, jam neleidžiama tinkamai atlikti savo funkcijų, naudojamas psichologinis smurtas, priekabiaujama.
A.G.Raišienės teigimu, 9 proc. respondentų nurodė tą patiriantys kasdien, o beveik trečdalis – kelis kartus per savaitę.
Mobingas, anot jos, labai dažnai pasireiškė kaip ignoravimas (86 proc.), atribojimas nuo bendradarbių (80 proc.), paliepimas dirbti kvalifikacijos neatitinkančias užduotis (78 proc.), šmeižtas ir apkalbos (89 proc.), rėkimas (87 proc.), bauginimas (61 proc.).
Kaip pažymėjo apklausoje dalyvavę respondentai, šios psichologinio poveikio priemonės, mažina savivertę, sukelia nemigą, depresijos epizodus, bejėgiškumą, nuovargį, nerimo priepuolius, psichosomatinius susirgimus.
„Baisiausia turbūt apie ką šiandien kalbame, net 16 proc. mūsų apklaustųjų sako, kad juos kankina kasdienės mintys apie savižudybę. Jei iš 33 proc. apklaustųjų net 16 proc. galvoja apie savižudybę, tai vis tiek yra labai baisūs skaičiai“, – sako A.G.Raišienė.
Apklausoje 2020 metų lapkričio – 2021 metų vasario mėnesiais dalyvavo 200 žmonių.
Atspindi kasdienybę
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė laidoje „15/15“ teigė, kad, deja, apklausos rezultatai nenustebino – esą skaičius antrina išgirstos medikų istorijos.
„Nuoširdžiai skauda širdį ir labai smarkiai. Labai rezonuoja su tuo, ką esame girdėję ir matę iš realių pasakojimų, iš žmonių, kas kreipėsi ir tebesikreipia pagalbos.
Kai prakalbo [profesorė] apie suicidines mintis, jeigu atvirai, dalinai nenustebino. Dar prieš pusantrų metų medicinos studentai, kai darė apklausą savo tarpe, paaiškėjo, kad trečdalis galvoja apie savižudybę. Tai natūralu, kad niekur tai neišnyksta tapus specialistais ir šalia prisidėjus mobingui kartais turime labai skaudžius sprendimus žmonių. Manau, kad atitinka rezultatai realybę“, – pažymėjo ji.
Po nelaimės Vilniuje padėtis nepasikeitė?
2019-ųjų spalio mėnesį buvo pranešta apie tai, kad iš gyvenimo pasitraukė Vilniaus Lazdynų ligoninės medikas.
Po nelaimės kilusios gausios diskusijos iš esmės problemos nepakeitė, sako Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Anot jos, iškalbinga ir tai, kad mėnesį po šios nelaimės į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl mobingo kreipęsi Klaipėdos ligoninės darbuotojai galiausiai taip pat nieko nepešė.
Profesinės sąjungos atstovės teigimu, tyrimas „baigėsi niekuo“.
Pasak medikės, darbuotojų ir vadovų santykius iš esmės reikia pradėti keisti jau universitetuose.
„Manau, kad čia neužtenka vienos institucijos įsitraukimo į mobingo problemą. Tą reikia pradėti jau nuo universitetų, nes ten prasideda mobingavimas dirbant su studentais.
Ne vienas dėstytojas, kuris yra praktikas kartu, jis taiko šitą bendravimo būdą ir, manau, kad tam turi būti užkirstas kelias – neleisti dėstytojams elgtis su studentais nepagarbiai ir taip pat įvesti mokymų antimobingo kursą, kaip žmogus turėtų saugotis. […] Pagalba prasidėtų nuo studijų metų, o darbovietėse jau turėtų būti tarnybos, kurios reaguoja į mobingo atvejus“, – laidoje „15/15“ kalbėjo A.Gerliakienė.
Kaip 15min skelbė pirmadienį, medikų bendruomenę sukrėtė žinia apie iš gyvenimo pasitraukusią Respublikinės Šiaulių ligoninės medikę.
Kai kurių kolegų teigimu, darbe ji patyrė mobingą.
