„Kur sodins?“ – įžengęs į NSGK salę trečiadienį ir ieškodamas vietos prie stalo juokauti pradėjo V.Pranckietis.
Komitetas kvietė ir kitus buvusius Seimo pirmininkus. Loreta Graužinienė pranešė nelabai ką atsimenanti, Irena Degutienė susirgo ir apklausos laiką paprašė atidėti. Kitą kartą apklausiamas panoro būti ir Vydas Gedvilas.
V.Pranckiečio apklausa truko valandą. Po jos G.Landsbergis ilgokai ieškojo žodžio, kaip Seimo pirmininko atsakymus įvertinti. Galiausiai pareiškė: „silpni“.
Klausiamas, ar po šios apklausos, jei tektų dar kartą spręsti dėl V.Pranckiečio galimybių eiti Seimo pirmininko pareigas, jį palaikytų, G.Landsbergis tikino, kad tai – šiek tiek ankstyvas klausimas.
Tačiau atsakė: „Aš mačiau, kokius klausimus kėlė mano partijos kolegos, ir kokią nuostabą kėlė kai kurie atsakymai, aš manau, kad įrašui atsiradus viešumoje ir kolegoms frakcijoje susipažinus, klausimų kils ne tik komiteto nariams, bet ir visai frakcijai“.
„Manau, kad jei grįžtų klausimas dėl pono Pranckiečio likimo poste, debatas dėl balsavimo prasidėtų iš naujo“, – sakė jis, paklaustas, ar mano, kad šis tyrimas gali baigtis apkalta ne tik I.Rozovai, bet ir V.Pranckiečiui.
Tačiau G.Landsbergis tikino, kad opozicija pati organizuoti apkaltos Seimo pirmininkui nesiims.
Pats Seimo pirmininkas po apklausos žurnalistams sakė, kad iš kilusių klausimų gali spręsti, kad, ko gero, susipažinimo su slapta informacija ir neslaptos VSD pateiktos informacijos viešinimas turėtų būti aiškiau reglamentuoti.
„Dabar lyg jaučiuosi kaltas, kad su dokumentais susipažinau 15 ar 18 dienų vėliau, nei jie pasiekė Seimą“, – kalbėjo V.Pranckietis, paminėdamas atvejį, kai su VSD informacija apie Tarpparlamentinę stačiatikių asamblėją susipažino jau po to, kai Seimo valdyba buvo nutarusi I.Rozovos ten neišleisti.
M.Basčio atveju įvyko viskas per vieną mėnesį. Dabar galima sakyti, kad jau pusę metų tas klausimas atidėliojimas.
Be to, jis stebėjosi, kodėl NSGK dabar taip ilgai tiria I.Rozovos ryšius.
„M.Basčio atveju įvyko viskas per vieną mėnesį. Dabar galima sakyti, kad jau pusę metų tas klausimas atidėliojimas“, – sakė jis, bet vylėsi, kad komitetas galiausiai sugebės atlikti nešališką tyrimą ir išsaugos visuomenės pasitikėjimą.
Kodėl į M.Basčio situaciją reagavo kitaip?
V.Pranckietis į NSGK trečiadienį buvo kviečiamas paaiškinti, kodėl jis, 2018 metų sausį gavęs iš Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti Seimo narei I.Rozovai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, elgėsi skirtingai nei anksčiau gavęs tokią pat rekomendaciją dėl Mindaugo Basčio.
Dėl M.Basčio Seimo pirmininkas reagavo viešai, pats rekomendavo Seimo nariui atsisakyti mandato.
Neįslaptintą VSD raštą apie I.Rozovą V.Pranckietis išviešino tik po pusantrų metų nuo jo gavimo, tai yra šių metų rugpjūčio 22 dieną, kai to pareikalavo konservatoriai.
D.Gaižauskas klausė, ką Seimo pirmininkas darė gavęs VSD raštą. V.Pranckietis sakė pirmiausia informavęs pačią I.Rozovą, kad ji negaus leidimo dirbti su slapta informacija, taip pat apie tai pranešęs Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei ir tuomečiam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. V.Pranckietis tikino nė vienam iš jų rašte išdėstytų detalių nenurodęs.
Seimo pirmininkas tikino, kad dėl M.Basčio raštą iškart gavo ir NSGK, o dėl I.Rozovos toks raštas NSGK esą iškart nepasiekė. Komitetą informacija esą pasiekė tik tada, kai buvo paprašyta ir gauta papildomos – jau slaptos – informacijos.
„Po dešimties dienų NSGK gavo visą informaciją“, – sakė jis.
D.Gaižausko teigimu, VSD rašte buvo nurodytos identiškos aplinkybės toms, dėl kurių M.Bastys neteko Seimo nario mandato. „Kaip jūs vertinote grėsmes dėl informacijos nuslėpimo?“ – klausė D.Gaižauskas.
Mano veiksmai buvo lygiai tokie pat, tik vienas papildomas veiksmas buvo, kad paprašiau VSD suteikti papildomos informacijos.
V.Pranckietis tikino dėl I.Rozovos ryšių kreipęsis papildomos informacijos į VSD ir ją gavęs vasario 22 d. Tuomet tokia pat informacija jau buvo pateikta ir NSGK.
„Mano veiksmai buvo lygiai tokie pat, tik vienas papildomas veiksmas buvo, kad paprašiau VSD suteikti papildomos informacijos“, – sakė V.Pranckietis.
Sako su R.Karbauskiu ir koalicija VSD rašto neaptaręs
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas pastebėjo, kad M.Basčio atveju VSD raštas visgi buvo akimirksniu paviešintas, o dėl I.Rozovos tai padaryta tik po pusantrų metų ir tik paprašius.
„Aš to rašto neišviešinau (dėl M.Basčio), jei kas nors tai išviešino, galėtų pasisakyti“, – aiškino V.Pranckietis. Tiesa, jis pripažino, kad raštą dėl I.Rozovos žurnalistams perdavė jau jis.
Pasak jo, dėl M.Basčio tyrimo iškart ėmėsi NSGK, o I.Rozovos ryšių NSGK iškart aiškintis nesiėmė. Tačiau Seimo nariai patikino, kad iniciatyva tirti M.Basčio ryšius kilo ne komitetui, o Seimo narių grupei.
„Padariau truputį daugiau nei M.Basčio atveju, bet, deja...ne deja, bet apsisprendė komitetas tyrimo nepradėti, tai gal jo ir nereikėjo“, – svarstė V.Pranckietis.
Tėvynės sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis klausė, ar gavus raštą dėl I.Rozovos buvo tartasi su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. „Ar nepadarėte politinio sprendimo nepakenkti frakcijai ir koalicijai Seime?“ – klausė G.Landsbergis.
„Jokios diskusijos su koalicija nebuvo. Tada informacija buvo konfidenciali, o kad bus kuriama koalicija su LLRA po pusantrų metų, tada dar niekas nežinojo“, – aiškino V.Pranckietis.
L.Kasčiūnas klausė, ar tada, kai jau buvo formuojama koalicija, V.Pranckietis įspėjo apie I.Rozovos ryšius ir galbūt kvietė svarstyti, ar tokiame kontekste reikia koalicijos.
„Niekas nekėlė to klausimo“, – teigė V.Pranckietis.
Paskui žurnalistams jis dar priminė, kad 2019 m. gegužę, kai LVŽS derėjosi su LLRA dėl koalicijos, jo paties jau buvo reikalaujama trauktis iš Seimo pirmininko pozicijų.
„Viską reikėtų susumuoti ir išanalizuoti“, – tikino jis.
Grėsmė nelygintina?
V.Pranckietis vertino, kad I.Rozovos ir M.Basčio keliama grėsmė esą nelygintina.
„Laukiau iniciatyvos – bus NSGK tyrimas ar ne. Diskutuojant NSGK pirmininkas irgi sakė, kad atvejai nelygintini“, – pokalbį su V.Baku nurodė Seimo pirmininkas.
Pats V.Bakas taip pat tvirtino, kad Seimo pirmininkui klausimai formuluojami nederamai – esą išties M.Basčio ir I.Rozovos ryšių lyginti negalima, nes buvęs Seimo narys ne tik bendravo su Rusijos ambasados darbuotojais apsimetusiais Rusijos žvalgybininkais, bet ir suvedinėjo tokius interesantus su Lietuvos Seimo pirmininku, premjeru.
„Dėl M.Basčio mes per mėnesį atlikome tyrimą. (...) Aš taip ir nesuprantu, kodėl per pusę metų mes taip ir neatsakome, ar I.Rozova ką nors pažeidė, ar ne“, – kalbėjo jis.
Taip pat V.Bakas klausė, kas dar buvo informuoti apie gautą raštą ir kas asmeniškai atėjo aptarti situacijos, tačiau V.Pranckietis sakė to neatsimenantis.
„Kitų komitetų, kitų Seimo narių dėl šios iniciatyvos tikrai nebuvo“, – teigė jis.
Klausiamas, kodėl NSGK tyrimo nesiimant, neprabilo apie I.Rozovos pats, V.Prackietis sakė supratęs, kad iniciatyvos nėra, nes tyrimui nėra pagrindo.
I.Rozova, pasak Seimo pirmininko, neturėjo ką išduoti
LLRA-KŠS atstovas komitete Michalas Mackevičius klausė, ar Seimo pirmininkas, pagal gautą informaciją, apskritai mano, kad I.Rozova nelojali Lietuvai, ar ji išdavikė, neištikima Lietuvai.
„Neturėjo, ką išduoti. Išduoti nebuvo sąlygų ar ką nors padaryti, nes, pagal tai, kokia informacija ji disponavo, tai niekaip. Nei su valstybe susiję ir tie asmeniniai susitikimai, kaip jie aprašyti. Jie visiškai... Jos teigimu, jie asmeninio pobūdžio. Rusų aljansas ir rusų ambasada. Galime vertinti, kaip norime, tai yra akredituota ambasada, tada dar nebuvo ir 2014 m. karo Ukrainoje. (...) Aš prisiimti atsakomybę ir sakyti, kad jau viskas – aš ją nuteisiu, tai aš neturiu tokios teisės“, – atsakė V.Pranckietis.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teiravosi, kodėl pamatęs, kad NSGK tyrimo nepradeda, jis pats nesiėmė tokio tyrimo inicijuoti.
„Man kilo klausimų, aš paprašiau papildomos informacijos, kurią gavo NSGK. M.Basčio atveju tyrimą inicijavo NSGK. Kai gavo NSGK. (...) Nė vienu atveju nebuvo Seimo pirmininko pareiga pradėti tyrimą“, – aiškino jis ir dar priminė, kad anksčiau – iki šios kadencijos – I.Rozova turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Visgi D.Šakalienė akcentavo, kad, kai buvo gauta rekomendacija dėl I.Rozovos, jau buvo Konstitucinio Teismo sprendimas dėl M.Basčio, todėl buvo galima įtarti, kad dėmesio tokiems atvejams reikia daugiau.
„Galbūt buvo galima sugalvoti daugiau asmeninės iniciatyvos, bet kai vienu atveju nereikėjo asmeninės iniciatyvos, tai ir kitu atveju taip neatrodė“, – aiškino V.Pranckietis.
Konservatorius Arvydas Anušauskas teiravosi, kada ir kaip išvis kilo mintis praplėsti prievolę prašyti leidimo dirbti su slapta informacija visų komitetų ir komisijų vadovams ir pavaduotojams.
„Koalicijos pasitarime buvo iškelta tokia iniciatyva, nes buvo tokių spekuliacijų, kad gal kažkas nepatikimas ir reiktų patikrinti“, – aiškino Seimo pirmininkas.
VSD dokumente dėl I.Rozovos rašoma apie jos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I.Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.
-
Seimo NSGK apklausiama I.Rozova pasakojo apie susitikimus su Rusijos diplomatais, konsultacijas dėl sūnaus
-
Į Seimą iškviestas V.Tomaševskis pasakė, ką galvoja apie Lietuvos saugumą ir Georgijaus juostelę
-
Tyrimui dėl I.Rozovos – papildomi klausimai: nori aiškintis interesų grupių poveikį valdantiesiems
-
Seimas iki balandžio 30 dienos pratęsė tyrimą dėl I.Rozovos ryšių su rusų diplomatais
-
D.Gaižauskas apie buvusio VSD vadovo G.Grinos liudijimą: tikėjausi daugiau
