Tokius duomenis parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.
„Tolerancija neigiamiems komentarams Lietuvoje yra labai didelė, tai parodo ir tyrimas. Palaikymas parašiusiajam neigiamą komentarą veikia kaip paskatinimas jam rašyti daugiau tokių pareiškimų. Gera tendencija – ko tikrai nebuvo Lietuvoje prieš porą metų – atsirado dalis žmonių, kurie viešai išreiškia kitokią poziciją ir nepalaiko neigiamų komentarų.
Tolerancija neigiamiems komentarams Lietuvoje yra labai didelė, tai parodo ir tyrimas.
Dėl to po neigiamais komentarais išsivysto mikrodiskusijos, kuriose atsispindi skirtingos nuomonės, atsiranda edukuojančių komentarų, ginančių žmogaus teises. Bendrame neigiamame kontekste tai yra geras ženklas, žmonės drąsiau išreiškia savo pilietiškumą, nebesirenka pasyvaus stebėtojo pozicijos, elgiasi atsakingai“, – sako Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vadovė Aliona Gaidarovič.
Tyrimo dalyvių paklausus, apie kurią visuomenės grupę jie rašė komentarus norėdami išsakyti savo neigiamą požiūrį, 36,8 proc. respondentų atsakė rašę apie vyrus arba moteris būtent dėl jų lyties. 32,4 proc. rašė neigiamus komentarus dėl amžiaus (dėl to, kad kiti yra vyresnio amžiaus arba, atvirkščiai, jaunimas). 23,5 proc. reiškė neigiamą savo požiūrį apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius (LGBT) asmenis.
Pasak ŽEIT ekspertės, neigiamus komentarus žmonės rašo dėl išankstinio neigiamo nusistatymo prieš skirtingas visuomenę sudarančias grupes.
„Įvairūs sociologiniai tyrimai rodo, kad juokeliais laikomų neigiamų komentarų apie lytį, kuriuose dažniausiai moterys vaizduojamos kaip silpnesnės ir labiau pašiepiamos, mažėja. Tačiau šios neigiamos nuostatos keičiasi lėtu tempu – mažėja ne taip sparčiai ir ne tokia didele apimtimi, kad galėtume teigti, jog tokio reiškinio nebėra“, – sako A.Gaidarovič.
Pasak Žmogaus studijų centro partnerės psichologės dr. Editos Dereškevičiūtės, giliausia šališkumo priežastis apie lytį, amžių, taip pat ir rasę, tautybę, religiją ar negalią, yra mūsų neįsisąmoninti įsitikinimai, stereotipai, kuriuos formuoja ne tik mūsų betarpiška patirtis (pvz., kaip šeimoje bendravo tėtis ir mama, kaip bendravo skirtingos kartos tėvai, anūkai ir seneliai), bet ir kultūrinė aplinka (vertybės, tradicijos), žiniasklaida. „Šie įsitikinimai „supaprastina“ mūsų gyvenimą ir sprendimų priėmimą, todėl yra tokie gajūs“, – sako E.Dereškevičiūtė.
Vertindama tyrimo rezultatus, rodančius, kad 60 proc. neigiamų komentarų autorių sulaukia palaikymo, psichologė teigia, kad paprastai neigiamų komentarų „ugniai įžiebti“ reikalingas lyderis, o kitų komentatorių prisijungimą prie minios skatina ir palaiko daug priežasčių – galios jausmas, nes žmogus susikuria savo reikšmingumo ir stiprybės, tuo pačiu ir saugumo iliuziją, išsilaisvina nuo atsakomybės ir kaltės jausmo.
Pasak psichologės, geriausias būdas pažaboti neigiamus komentarus internete yra padaryti juos atpažįstamus, atsisakyti anoniminių komentarų, tuomet žmonės, saugodami savo gerą vardą, elgiasi pagarbiau.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė teigia, kad priešiški komentarai internete gali turėti tokią pat įtaką, kaip ir įžeidinėjimai gatvėje, todėl nereikėtų jų ignoruoti.
„Komentatoriai prirašo baisių dalykų, kuriais menkinamas kitų žmonių orumas. Žmonės, kurie piktybiškai kabinėjasi, plūsta kitus žmones dėl įvairių tapatybės bruožų nėra visuomenės dauguma, tad kitus interneto vartotojus kviečiu nebūti abejingais ir parodyti, kad diskriminuojantis ir žeminantis elgesys nėra priimtinas ir virtualioje erdvėje“, – siūlo ji.
Žmonės, kurie piktybiškai kabinėjasi, plūsta kitus žmones dėl įvairių tapatybės bruožų nėra visuomenės dauguma.
Atsakydami į neigiamus ar piktybiškus komentarus, galite vadovautis keliais patarimais.
*Palaikykite įžeidinėjamą žmogų ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Pavyzdžiui, jei socialiniame tinkle jums svarbus žmogus sulaukė priešiškumo, išreikškite palaikymą parašydami palankų, teigiamą komentarą.
*Ryžkitės nepatogiems pokalbiams apie žmogaus teises. Pokalbiai apie rasizmą, seksizmą, ksenofobiją, homofobiją, transfobiją, islampofobiją, eidžizmą (neigiamų stereotipų skleidimas arba diskriminacija dėl žmogaus amžiaus), diskriminaciją ir kitus žmogaus teisių pažeidimus dažnai atima daug laiko, energijos ir jėgų, tačiau aktyviai parodydami savo nepritarimą bei kviesdami komentatorius atsakyti už savo žodžius, prisidedate prie sąmoningumo visuomenėje didinimo.
*Užduokite klausimus. Pavyzdžiui, „Ką tiksliai norėjote pasakyti pasirinkdamas šį žodį ar išsireiškimą?“, „Kuo remiatės taip sakydami?“ Šie ir panašūs klausimai sukuria progą komentatoriui apgalvoti savo žodžius ir jų reikšmę.
*Į neapykantą neatsakykite neapykanta. Bendraukite pagarbiai, ramiai ir etiškai. Taip kursite saugią aplinką pasisakyti ir kitiems.
*Jei matote, kad diskusija nekonstruktyvi, iš jos pasitraukite.
2020 m. gale reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 27 miestuose ir 44 kaimuose atliko visuomenės nuomonės rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklaustas 1001 vyresnis nei 18 metų gyventojas.