15min gautose komiteto išvadose teigiama, kad, VSD pateiktais duomenimis, Rusijos Federacijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ (toliau – „Rosatom“) 2012 – 2013 m. parengė ir mėgino įgyvendinti neviešinamą planą – kartu su Lietuvos bendrovėmis įkurti bendrą įmonę (konsorciumą), kuri išnaudodama elektros perdavimo esamas ir numatomas nutiesti jungtis su Kaliningrado sritimi ateityje prekiautų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomų atominių elektrinių (toliau – Baltijsko AE ir Astravo AE) pagaminta elektros energija, įtraukiant į konsorciumą „Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (toliau – Kruonio HAE), taip pat dalyvautų Baltijsko AE statybų ir Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) uždarymo projektuose, o susiklosčius palankioms aplinkybėms ir naujos atominės elektrinės Ignalinoje statybų projekte.
Iš komitetui pateiktos informacijos matyti, kad M.Basčio buvo prašoma informuoti A.Butkevičių apie susitikimus, kartu M.Bastys buvo informuojamas apie planuojamus energetinius projektus. Savo ruožtu J.Kostinas informuodavo „Rosatom“ atstovus apie politinę situaciją Lietuvoje.
Išvadoje rašoma, kad 2011 m. „Rosatom“, pristatė bendrovei „Vėtrūna“, vykdžiusiai darbus Ignalinos AE uždarymo projektuose, galimybę dalyvauti Baltijsko AE projekte. Vėliau į bendradarbiavimą su „Rosatom“ buvo siekiama įtraukti ir kitas Lietuvos bendroves. „Rosatom“ ne tik naudojo finansinio spaudimo svertus (kaip buvo „Vėtrūnos“ atveju), bet ir akcentavo galimybę pasinaudoti bendradarbiavimo „Rosatom“ projektuose perspektyvomis.
2012 m. vykstant deryboms dėl nesumokėtos skolos už atliktus statybos darbus tarp Ignalinos AE uždarymo projektus vykdančios generalinės rangovės bendrovės „Nukem Technologies“ (toliau – „Nukem“), kurios 100 proc. akcijų nuo 2009 m. valdo „Rosatom“ ir statybos darbus vykdančios UAB „Vėtrūna“ į tarpininkavimą abiems suinteresuotoms pusėms įsitraukė Piotras Vojeika ir Jevgenijus Kostinas, kurie ne tik tarpininkavo „Vėtrūnos“ akcininkams derybose su „Nukem“, bet tuo pat metu atstovavo „Rosatom“ ir su šia korporacija susijusių verslininkų interesams.
2012 m. rugsėjo mėn. Vilniuje įvyko „Rusatom Overseas“ direktoriaus Rytų Europai Aleksandro Merteno susitikimas, kurį organizavo J.Kostinas, su Lietuvos statybos bendrovių, pasirinktų dalyvauti bendrame konsorciume, atstovais. Susitikime taip pat dalyvavo ir P.Vojeika. J.Kostinas siekė, kad su A.Mertenu susitiktų ir M.Bastys.
M.Basčio buvo prašoma organizuoti A.Merteno susitikimą su premjero pareigas tada ėjusiu Algirdu Butkevičiumi, tačiau 2012 m. gruodį su A.Mertenu susitikinėjo tik M.Bastys.
„Iš komitetui pateiktos informacijos matyti, kad M.Basčio buvo prašoma informuoti A.Butkevičių apie susitikimus, kartu M.Bastys buvo informuojamas apie planuojamus energetinius projektus. Savo ruožtu J.Kostinas informuodavo „Rosatom“ atstovus apie politinę situaciją Lietuvoje“, – teigiama išvadoje.
Galiausiai 2013 m. vasario 13 dieną buvo suderintas neformalus A.Merteno susitikimas su A.Butkevičiumi, tačiau premjeras atsisakė jame dalyvauti ir M.Bastys susitikimą perkėlė į Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinetą. M. Bastys išrašė leidimus į Seimo rūmus A. Martenui ir J. Kostinui ir jie atvyko.
Komitetui VSD pateiktais duomenimis, susitikime buvo pristatyti „Rosatom“ pasiūlymai: galimos „Rosatom“ investicijos Lietuvoje, elektros perdavimo linijų statybos, konsorciumo steigimas, kalbėta apie Visagino AE projektą, galimą „Rosatom“ dalyvavimą šiame projekte, galimą Kruonio HAE panaudojimą ir pan. „Būtent „Rosatom“ veiklos perspektyvoms Lietuvoje visuose susitikimuose ir turėjo būti skiriamas pagrindinis dėmesys“, – išvadoje rašo komitetas.
A.Merteno susitikimas su premjeru A.Butkevičiumi įvyko 2013 m. vasario 22 d. Ignalinos AE, kur vyko pasitarimas su elektrinės uždarymo darbus vykdančia bendrove „Nukem“. Komiteto duomenimis, susitikime buvo pristatyti „Rosatom“ pasiūlymai: dėl Kruonio HAE panaudojimo balansuojant BAE generuojamus srautus, elektros jungties į Kaliningrado sritį statybos, Lietuvos galimybės tapti BAE akcininke, kartu dirbti branduolinės energetikos srityje ir pan., akcentuota galimybė Lietuvai pakeisti savo geopolitinį statusą.
Komitetas fiksuoja, jog liudydamas komisijai Seimo narys M.Bastys patvirtino, kad J.Kostino prašymu padėjo rengti „Rusatom Overseas“ direktoriaus Rytų šalims A. Merteno susitikimus su tuometiniu premjeru ir Seimo Pirmininku, tačiau įvyko susitikimas tik su V.Gedvilu.
„Seimo narys M.Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus“, – konstatavo komitetas.
Bendravo ir po Krymo aneksijos
M.Bastys liudydamas komitetui taip pat pripažino, kad po to dar keletą kartų susitiko su A.Mertenu ir J.Kostinu.
Pažymėtina, kad „Rosatom“ vadovų ir atstovų susitikimų poreikis su Lietuvos premjeru ar energetikos ministru buvo akcentuojamas ir vėliau, maždaug iki 2013 m. vidurio, tačiau jau 2013 m. rudenį „Rosatom“ vadovybė pradėjo reikšti nepasitenkinimą nerezultatyvia savo atstovų veikla Lietuvoje, o 2014 m. pradžioje derybos tarp Lietuvos verslininkų ir „Rosatom“ atstovų nutrūko.
2012 m. patvirtintos Lietuvos Nacionalinio saugumo strategija ir Energetinės nepriklausomybės strategija „Rosatom“ tikslus Lietuvoje aiškiai apibrėžė kaip prieštaraujančius Lietuvos interesams. Komiteto nuomone, M.Bastys su šiais dokumentais turėjo būti susipažinęs.
Ar aš esu grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar aš veikiau prieš Lietuvos interesus? Manau, kad jeigu bus padaryta tokia išvada, vienareikšmiai bus sutryptos žmogaus teisės, – teigė M.Bastys.
„Seimo narys M. Bastys, būdamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas, savo iniciatyva domėjęsis Lietuvos energetikos klausimais, privalėjo žinoti Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos ir Energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas ir suvokti, kad 2012-2013 m. Lietuvai skirti „Rosatom“ planai prieštarauja minėtiems strateginiams dokumentams“, – daro išvadą komitetas.
Be to, komitetas nurodo turintis duomenų, patvirtinančių, kad Seimo narys M.Bastys tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais ir padėjo proteguoti „Rosatom“ interesus Lietuvoje, nors pats M.Bastys tai neigė.
„Seimo narys M. Bastys tarpininkavo Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ interesams ir siekė užtikrinti jų projektams politinį palaikymą. Svarbu pabrėžti tai, kad M.Bastys, net ir 2013 m. vasario mėnesį viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais ir galimus „Rosatom“ interesus Lietuvos energetikos sektoriuje, ir toliau intensyviai bendradarbiavo su „Rosatom“ atstovais Lietuvoje. Ir tai vyko nepaisant 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir prasidėjusios karinės eskalacijos Rytų Ukrainoje. Dar daugiau, tuometinio ministro pirmininko A.Butkevičiaus teigimu, M.Bastys buvo įspėtas dėl bendravimo su „Rosatom“ atstovais (A.Butkevičius: „iš mano pusės M.Bastys buvo įspėtas to nedaryti“)“, – teigiama išvadoje.
Išvadoje dar nurodoma, kad vienas iš renginyje „Atvira jūra“ dalyvaujančių asmenų 2016 m. finansiškai parėmė Seimo nario M.Basčio rinkimų kampaniją. Išslaptintoje VSD informacijoje nurodoma, kad tai – buvęs Lietuvos ambasados Rusijoje komercijos atašė Vitalijus Baranauskas, 2016 m. parėmęs M.Basčio rinkimų kampaniją 2 tūkst. eurų.
Įspėtas dar 2006-aisiais
M.Bastys komitetui teigė, kad iki šių metų VSD niekada jo neįspėjo dėl bendravimo su kokiais nors asmenimis.
Tačiau komitetas nurodo turintis duomenų, kad M. Bastys 2003-2004 m. daug bendravo su Rusijos Federacijos ambasados darbuotoju (karių kapų Šakių rajone priežiūros klausimais), kuris 2004 m. buvo išsiųstas iš Lietuvos už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu. 2006 m. VSD pareigūno pokalbyje su M. Basčiu jam šis faktas buvo nušviestas.
„Kalbėta, kad M.Bastys 2003-2004 metais yra bendravęs su RF ambasados Lietuvoje darbuotojais karių kapų, esančių Šakių rajone tvarkymo klausimais, atkreiptas M.Basčio dėmesys į tai, kad pokalbyje nurodyti RF ambasados Lietuvoje darbuotojai identifikuoti kaip RF specialiųjų tarnybų pareigūnai (komitetui pavardės žinomos). Šio pokalbio metu „M.Basčiui buvo paaiškinta, kad būtent taip, (užtamsintas tekstas) dirba Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, (užtamsintas tekstas) dėl veiklos nesuderinamos su diplomato statusu iš Lietuvos buvo išsiųstas V.Volkovas“, – teigiama preliminarioje išvadoje.
Komitetas daro išvadą, kad artimi Seimo nario Mindaugo Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
M. Bastys, teikdamas paaiškinimus komitetui, vengė atskleisti, melavo savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje.
Be to, komiteto turimi duomenys suponuoja, kad Seimo narys M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovais, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.
Sprendimo dėl pagrindo pradėti M.Basčiui apkaltos procedūrą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sprendimo nepriėmė. Jis nurodo, kad tai turi nuspręsti Seime suburta specialioji tyrimo komisija.
Fiksuotas melas komisijai
Komitetas išvadoje nurodo, kad Seimo narys M. Bastys, teikdamas paaiškinimus komitetui, vengė atskleisti, melavo savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje.
Todėl V.Bakas tikino, kad šiuo klausimu gali kilti klausimų dėl apkaltos Seimo nariui. Taip pat gali būti keliamas klausimas dėl M.Basčio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisingų liudijimų komisijai, nes parlamentaras pasirašė teiksiantis tik teisingą informaciją.
„Žmogus yra priesaiką davęs, prisiekęs, kad sąžiningai dirbs, o dabar meluoja“, – sakė R.Juknevičienė.
J.Olekas bandė formuluoti išvadą taip, kad M.Bastys „teigė neatsimenąs“ kai kurių detalių, tačiau jo siūlymas nebuvo priimtas ir komitetas nutarė, kad švelninti pozicijos nereikia.
Komitetas atkreipia dėmesį, kad komiteto posėdyje pateiktuose M.Basčio paaiškinimuose yra neatitikimų, prieštaravimų ir faktų nutylėjimų, nes M.Bastys neigė, kad kada nors iki 2017 m. yra kalbėjęs su VSD pareigūnais ir kad buvo atkreiptas jo dėmesys dėl atsargumo bendraujant su Rusijos Federacijos ambasados darbuotojais, nors tai įvyko dar 2006 m.
Svarsto viešai
Prasidėjus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiui, jo pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas pranešė, kad VSD leido paviešinti ne visą papildomai komitetui pateiktą informaciją, o jos dalį.
Šia informacija papildyta preliminari komisijos išvada, todėl parlamentarai komiteto pirmininko paprašė pertraukos, kad galėtų išvadų projektą įdėmiai perskaityti.
Po pertraukos išvadas komitetas svarstė viešai. Žurnalistų bus paprašyta išeiti tik tada, kai bus sprendžiama dėl neviešos informacijos.
„Vienas svarbus epizodas iki šiol nėra išslaptintas, todėl turėsime nuspręsti, kaip jį pateikti ataskaitoje“, – teigė V.Bakas.
Komitetui svarstant išvadas aktyviausiai pasisakė socialdemokratų atstovas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis prieštaravo, kad išvadose būtų nurodyta, jog M.Bastys tarpininkavo ginant „Rosatom“ interesus Lietuvoje. Taip pat J.Oleko pastangos lėmė, kad iš išvadų būtų išbrauktas sakinys apie tai, jog J.Kostinas siekė, kad visą iš A. Merteno gautą informaciją M.Bastys perduotų Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiui.
Taip pat J.Olekas bandė išbraukti iš išvadų teiginį, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos interesus. Tačiau komiteto nariai prieštaravo jo minčiai ir argumentavo, kad komiteto Seimas būtent to ir klausė, todėl į klausimą neatsakyti negali.
Pirmadienį komitetas gavo prašytą papildomą informaciją iš VSD apie M.Basčio ryšius. Pakvietę Seimo narį pakartotinei apklausai pradėjo domėtis dviem naujais epizodais. Viename iš jų kilo klausimų dėl M.Basčio ryšių su Rusijos garbės konsulu, „Arvi“ grupės vadovu Vidmantu Kučinsku. Seimo nariai domėjosi, ar M.Bastys prieš 2012 m. Seimo rinkimus nėra gavęs nedeklaruotos finansinės paramos.
Taip pat Seimo nariai domėjosi, kodėl M.Bastys tarpininkavo Šakių verslininkui Kęstučiui Bernotui siekiant gauti užsakymą tvarkyti Šakių rajone esančius sovietų karių kapus.
Seimo narys neslėpė, kad po jo skambučio verslininkas šiuos užsakymus gavo.
Pasak komiteto pirmininko, pirmadienį iš VSD gauta papildoma informacija bus svarbi priimant galutines išvadas.
V.Bakas pirmadienį labai abejojo, kad M.Bastys gali tikėtis „visiško išteisinimo“ komitete.
Pasak jo, parlamentaras liudydamas komitetui kalbėjo labai nerišliai, daug ko tiesiog neatsiminė, painiojosi.
„Jie labai prieštaringi. Tiesą sakant, nebuvo paprasta bendrauti su M.Basčiu. (...) Yra labai daug prieštaravimų, netgi teigiama vieno posėdžio metu viena informacija, po to ji yra neigiama. Pono M.Basčio parodymai, kaip šaltinis, apskritai, manau, galėtų būti labai sunkiai vertinamas. Aš manau, kad tai nėra patikima informacija, kurią jis pateikė“, – teigė V.Bakas.
Seimas prieš keletą savaičių opozicijos iniciatyva pavedė NSGK atlikti tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu nekelia grėsmės šalies saugumui.
Savo išvadą NSGK Seimui turi pateikti iki balandžio 14 dienos.
Dėl neigiamos VSD išvados Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė išduoti leidimą M.Basčiui dirbti su visiškai slapta informacija. Dėl to M.Bastys pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje. Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, tačiau apkaltos komisija darbą laikinai sustabdė, kol tyrimą baigs NSGK.
Neketina trauktis iš Seimo ir po neigiamų NSGK išvadų
M.Bastys neketina savo noru trauktis iš Seimo net parlamentiniam tyrimui nustačius, kad jo veiksmai kelia grėsmę Lietuvos saugumui, praneša BNS.
„Aš manau, kad ne. (...) Laukime toliau įvykių“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė M.Bastys, paklaustas, ar po neigiamų NSGK išvadų jis pats neatsisakys parlamentaro mandato.
Politikas tvirtino, kad jeigu parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK padarys išvadą, jog jo bendravimas su tam tikrais asmenimis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, tai bus politinis susidorojimas su juo.
„Ar aš esu grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar aš veikiau prieš Lietuvos interesus? Manau, kad jeigu bus padaryta tokia išvada, vienareikšmiai bus sutryptos žmogaus teisės. Tiesiog vertinu tai, kaip politinį susidorojimą ir tiek“, – teigė M.Bastys.
Jis neprisiminė, kad 2006 metais VSD pareigūnai būtų lankęsi jo kabinete Vyriausybės rūmuose ir įspėję dėl galimų grėsmių. Tuomet M.Bastys kaip premjero patarėjas prašė leidimo dirbti su slapta informacija.
„Aš tokio konkretaus, kad apie tuos žmones būtų kas nors kalbama, (neprisimenu – BNS). Patikėkite, jeigu būtų labai rimtai kalbama ir iš esmės, manau, kad tokius dalykus prisiminčiau. Mano atmintyje tokių dalykų nėra išlikę. Galėjo būti pokalbiai, bet tie pokalbiai, kurie nėra įsimintini, nėra reikšmingi, būna tokių atvejų, kad jie tiesiog neišlieka atmintyje. Pas mane tokių dalykų nėra išlikę“, – sakė Seimo narys.
Jis tvirtino, kad jeigu būtų sulaukęs aiškaus perspėjimo, koks buvo šiemet, tikrai prisimintų.
