„Paaiškėjo, kad žmonės, kurie susiduria su korupcija, nesąžiningumu, vis dėlto labiau patenkinti ir savo finansinėmis galimybėmis, ir medicinos paslaugų prieinamumu, ir aptarnavimu valstybinėse ir savivaldybių įstaigose“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė.
Rezultatas apstulbino
Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijoje atlikto tyrimo išvados skamba gana paradoksaliai – susiduriantys su korupcija labiau patenkinti gyvenimu. Šios laboratorijos vadovė A.Diržytė sako, kad pats korupcijos fenomenas nebuvo tyrinėtas – tyrinėtas Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu ir gyvenimo kokybe apskritai, mėginta išsiaiškinti veiksnius, kurie gali veikti žmonių psichologinę gerovę.
„Mes kėlėme prielaidą, kad korupcija gali būti veiksnys, mažinantis Lietuvos gyventojų pasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje, bet išėjo atvirkščiai“, – pastebi ji.
Pasak A.Diržytės, tyrimo imtis buvo reprezentatyvi, apklausiami buvo 1 002 asmenys, o tyrimo duomenis surinko „Vilmorus“.
„40 proc. respondentų atsisakė atsakyti į klausimą, ar jie yra susidūrę su korupcija ar nesąžiningumu. Nespėliosime, ar jie susiduria, ar nesusiduria, tik galiu pasakyti, kad atsisakė atsakyti aukštesnes pajamas gaunantys asmenys. O 70 proc. atsakiusiųjų prisipažino, kad jie vienur ar kitur susiduria su korupcija“, – komentuoja psichologė.
Toliau, jos teigimu, buvo tyrinėjami tų žmonių psichologiniai profiliai ir pasitenkinimas gyvenimu, o gauta išvada yra paradoksali: „Paaiškėjo, kad žmonės, kurie susiduria su korupcija, nesąžiningumu, vis dėlto yra labiau patenkinti ir savo finansinėmis galimybėmis, ir medicinos paslaugų prieinamumu, ir aptarnavimu valstybinėse ir savivaldybių įstaigose.“
Pradėjus ieškoti atsakymo, kodėl taip yra, kalba A.Diržytė, pirminė prielaida buvo tokia, kad galbūt tiriamieji yra žmonės, kurie apskritai yra nelaimingi, nes psichologė Sonja Lyubomirsky yra nustačiusi, jog nelaimingam žmogui viskas atrodo blogai.
„Tačiau paaiškėjo, kad ne, kad žmonės, kurie susiduria su korupcija ir kurie nesusiduria, jaučiasi lygiai taip pat normaliai, jų psichologinė gerovė daugmaž panaši. Tačiau rezultatas tikrai paradoksalus ir mus apstulbino“, – neslepia MRU profesorė.
Korupcijos suvokimo indeksas palaipsniui gerėja
Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad nieko paradoksalaus tyrimo išvadose nėra.
„Man aišku, kad žmonės, kurie turi daugiau galimybių, susimąsto apie tai, ką daro, suvokia save kaip šalies šeimininkus, gali drąsiau kalbėti apie tai, kad susiduria su korupcija, gali dažniau pasakyti, kad toks reiškinys egzistuoja ir jiems nuo to tenka nukentėti. Man regis, vienas esminių klausimų – ką daryti su šiais duomenimis, rodančiais, kad korupcijos fenomenas Lietuvoje vis dėlto egzistuoja.“
S.Muravjovo žodžiais, visi puikiai žino, kad sveikatos apsaugos įstaigos, kelių policija, savivaldybės yra tos vietos, kur žmonėms vis dar dažnai tenka duoti kyšius. Tačiau tuo pat metu matyti, kad situacija palaipsniui gerėja: vis mažiau Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems tenka susidurti su korupcija, tenka duoti kyšį, vis daugiau žmonių teigia, kad jie yra pasiruošę pasakyti „ne“ ir kyšio neduoti.
„Tai teigiamos žinios. Matome, kad korupcijos suvokimo indeksas palaipsniui gerėja, o politikai vis dažniau suvokia, kad atsiskaityti yra gerai“, – kalba S.Muravjovas.
Anot A.Diržytės, gautas tyrimo rezultatas vertas tolimesnių tyrimų: „Pats žodis „corrumpo“ reiškia, kad tai yra nukrypimas, nuklydimas iš tikrojo kelio. Korupcijos fenomenas apskritai rodo, kad valstybėje egzistuoja dvigubi standartai ir moralinė tuštuma anapus jų, kad žmonės dėl korupcijos gali nebetikėti valstybės egzistavimo moraliniais pagrindais.“
Gerų rezultatų turėtų būti daugiau
S.Muravjovo teigimu, Lietuvos gyventojų nuomonė rodo, kad situacija Lietuvoje šiek tiek gerėja, deja, tinkamo atsakymo iš politikų ir valstybės tarnautojų nėra.
„Jie šiuo metu velkasi iš paskos ir nesugeba laiku sureaguoti į tai, kad Lietuvoje visuomenės norai keičiasi. Mes vakarietiškėjame. Vis daugiau žmonių nori gauti tinkamą paslaugą, nenori duoti kyšio, nes žino, kad susimoka mokesčius. Bet jie vis dar susiduria su realybe, kad kyšį reikia duoti“, – pabrėžia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Jo žodžiais, kova su korupcija, skaidrumo siekis visų pirma yra vidurinės klasės ūžuotis, nes žmonės nori gyventi nuspėjamoje tikrovėje: „Jie nori žinoti, kad vaikai gali eiti į darželį, o jie gali skirti dėmesį kitiems reikalams ir negalvoti, kaip surasti pinigų artimam žmogui gydyti arba kaip susitvarkyti namo statybų dokumentus, negalvojant, kad reikia duoti kyšį kokiam inspektoriui. Gerai, kad duomenų Lietuvoje daugėja, aktyvių žmonių daugėja. Manau, kad jei mes ir toliau stengsimės, per ateinančius penkerius metus gerų rezultatų turėtų būti daugiau.“
Kita vertus, priduria S.Muravjovas, neseniai sudarytas psichografinis kyšininko portretas parodė, kad žmogus, kuris pasitikimi savimi, yra optimistas, daug rečiau duoda kyšį ar atsiduria situacijose, kai iš jo reikalaujama dalykų, su kuriais jis neturėtų sutikti ar turėtų elgtis kitaip.
„Manau, kad receptas yra. Paprasčiausiai reikia žinoti savo teises – kuo geriau išmanai, kas tau priklauso, tuo mažesnė tikimybė, kad kiti piktnaudžiaus“, – teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
