Antradienį vykusiame Tytuvėnų piligrimų centro, kuriam pagal panaudos sutartį perduota bažnyčia, dalininkų posėdyje nuspręsta paklusti Kelmės rajono tarybai ir skirti P.Jurkaičiui papeikimą.
„Nuobauda skirta tokia, kokią rekomendavo taryba ir savivaldybės juristai“, – sakė Kelmės meras Kostas Arvasevičius.
Politikas anksčiau porą kartų siūlė dalininkams atleisti P.Jurkaitį, bet tam pasipriešino ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, ir Tytuvėnų klebonas Rimantas Žaromskis.
Simbolinė nuobauda P.Jurkaičiui skirta dėl itin nepalankių savivaldybės specialistų atlikto finansinio audito išvadų. Jose konstatuota, kad paveldo objekte buvo netinkamai apskaitomas turtas, nepaisyta viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, paslaugos teiktos ne pagal patvirtintus įkainius, nerealiais įkainiais pirktos malkos ir interneto paslauga, vietoj knygų pripirkta dviračių, įstaigos tinklalapis naudotas P.Jurkaičio verslui reklamuoti Paaiškėjo, jog ir bažnytinio meno muziejus su pražudytomis neįkainojamomis meno vertybėmis buvo nelegalus.
Tytuvėnų istorija sudomino ir Šiaulių prokurorus – jų nurodymu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai antradienį atliko Piligrimų centro dokumentų poėmį. Piligrimų centro dokumentai buvo tvarkomi visą pastarąją savaitę, bet to nepakako – pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Be to, P.Jurkaičiui teks stoti ir prieš teismą, nes jis nepaisė teisėtų paveldosaugininkų reikalavimų ir neteikė informacijos.
Per Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 dieną kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, gaisras sunaikino retus auksakalių dirbinius – gotikines taures, kryžiaus formų monstrancijas, relikvijorius, komunines. XVI–XIX amžiaus sidabrinės ir auksinės vertybės buvo puoštos brangakmeniais, jų vertė skaičiuojama milijonais. Po gaisro pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Sudegę eksponatai nebuvo apdrausti.
XVII–XVIII amžiais pastatytas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis vertintas kaip unikalus architektūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriausiai išlikusių baroko epochos paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje.
