Socialiniame tinkle verslininkas dalinasi nuoroda į „Bloomberg“ publikaciją. Šioje apžvelgiama Italijos medikų ataskaita, kurioje teigiama, kad 99 proc. nuo COVID-19 Italijoje mirusių asmenų sirgo kitomis ligomis. Tai verslininkas pateikia, kaip Kinijos Uhano mieste prasidėjusios ligos protrūkį lengvinančia aplinkybe.
Identišku įrašu socialiniame tinkle dalinosi ir Andrius Lobovas.
„Italijos korona viruso mirtys: 0.8% – neturėjo jokios kitos ligos. 25.1% – turėjo vieną papildomą ligą. 25.6% – turėjo dvi papildomas ligas. 48.5% – turėjo tris papildomas ligas. Bet vistiek jie visi statistikoje, kaip numirę nuo korona viruso", – skelbia U.Kiguolis.
Tačiau verslininkas tyčia ar ne, bet nesidalina dvejais „Bloomberg“ publikacijoje minėtais faktais: ligų pobūdžiu ir tirtų asmenų skaičiumi.
Serga kas ketvirtas
Romoje įsikūrusio Italijos nacionalinės sveikatos instituto ataskaita, kurią apžvelgia „Bloomberg“, surinko duomenis apie kiek daugiau nei 2 tūkst. asmenų, mirusių nuo COVID-19.
Išanalizavus 18 proc. jų ligos istorijas nustatyta, kad didžioji dalis mirusių turėjo kitų lėtinių susirgimų.
76 proc. mirusių turėjo aukštą kraujospūdį, 36 proc. sirgo diabetu, 33 proc. sirgo širdies ligomis. Penktadalis per paskutinius penkerius metus sirgo vėžiu, ketvirtadalis – prieširdžių virpėjimu.
Tikriausiai šie skaičiai ir turėtų tapti atsakymų, kodėl taikomos griežtos izoliavimo priemonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 120 tūkst. žmonių, todėl kiekvienam jų COVID-19 – pavojinga.
Tuo metu sergamumas arterine hipertenzija Lietuvoje gali siekti apie ketvirtadalį visos populiacijos. Nors tiek aukštas kraujospūdis, tiek ir diabetas – itin pavojingos ligos, žmonės pajėgus su jomis gyventi ir jas gydytis.
Tuo metu COVID-19 sergantiems – mirtinas. Todėl sunku suprasti, kodėl U.Kiguolis stebisi, kad lėtinėmis ligomis sirgę, tačiau vis dėlto gyvi buvę žmonės, mirę nuo COVID-19 patenka į būtent nuo SARS-CoV-2 viruso sukeltos ligos aukų statistiką.
Tai, kad ataskaitoje įvardijama, kad mirusieji sirgo itin dažnai ir Lietuvoje sutinkamomis ligomis U.Kiguolis nutylėjo.
Verslininkas taip pat pastebi, kad vidutinis mirusiųjų amžius Italijoje siekė beveik 80 metų, o, anot U.Kiguolio, „Lietuvoje žmonės paprastai tiek net negyvena“.
Vis dėlto Italijoje mirusių vidurkio skaičiavimuose pateikiama informacija ir apie tai, kad COVID-19 pavojinga vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tokio amžiaus žmonės sudaro apie penktadalį šalies gyventojų.
Kovo 13 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius skelbė, kad nesiimant jokių priemonių, COVID-19 mūsų šalyje galėtų pareikalauti 2 tūkst. gyvybių.
Pavojingiau už gripą
Komentarais po įrašu verslininkas piktinasi, jo manymu, per griežtomis smulkųjį verslą slegiančiomis saviizoliacijos priemonėmis. Paklaustas kaip reikėtų su problema tvarkytis, U.Kiguolis rekomenduoja COVID-19 protrūkį išgyventi ne lyg sezoninio gripo epidemiją.
Tačiau COVID-19 yra pavojingesnis už sezoninį gripą. Pagrindinis skirtumas – aukštas COVID-19 mirtingumo rodiklis, kuris vidutiniškai svyruoja apie 3-4 proc. nuo patvirtintų užsikrėtimų skaičiaus.
Tuo metu sezoninio gripo mirtingumo rodiklis – keliasdešimt kartų mažesnis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018–2019 m. gripo sezono metu gripu Lietuvoje sirgo beveik 50 tūkst. žmonių, o dėl ligos sukeltų komplikacijų 24 žmonės mirė.
Nors tai yra 24 tragedijomis per daug, bendras mirtingumo rodiklis siekia mažiau nei 0,05 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų. Tai yra 60 kartų mažiau nei optimistiškiausias 3 proc. siekiantis mirtingumo nuo COVID-19 rodiklis.
SARS-CoV-2 pavojingesnis už gripo virusą ir dėl to, kad vienas susirgęs žmogus užkrečia daugiau aplinkinių. Kitaip tariant, naujasis koronavirusas sparčiau plinta. Skaičiuojama, kad vienas gripu sergantis asmuo vidutiniškai užkrečia 1,3 aplinkinių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
