Ne vieneri metai ši tarnyba taip pat šaukte šaukiasi reformos – į gaisrus rajonų komandos dažnai važiuoja senomis mašinomis, trūksta elementarios įrangos ir saugos priemonių. Kai kur dėl mažų algų trūksta darbuotojų. Kad būtina viso tinklo pertvarka, pripažįsta ir premjeras, tačiau sako, kad valstybė kol kas išgalės tik šiek tiek padidinti atlyginimus.
Žagarės ugniagesių komanda įsikūrusi dešimtmečius remonto nemačiusiame pastate, o į iškvietimus važiuoja beveik 40 metų senumo mašina. Ir tik jei pavyksta ją užvesti, į apylinkėse kilusį gaisrą atvyksta pirmieji. Tačiau pulti į ugnį gelbėti gyvybių neretai negali – neturi reikiamos įrangos. Taip nutiko prieš kelias savaites, kai teko gelbėti ugnies įkalintus žmones daugiabutyje. Be įrangos ugniagesiai negalėjo įeiti į uždūmintas patalpas.
Joniškio savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas sako, kad apie naują automobilį jie net nesvajoja, tačiau Joniškio rajono savivaldybės prašo lėšų skirti bent kvėpavimo įrangai.
„Tie pinigai yra labai maži, palyginus su žmogaus gyvybe. Gal didelių skaičių neįvardinsiu, bet suma siekia dešimtis tūkstančių eurų. Bet tai iki 50 tūkst. Kur pakaktų įsigyt ir kvėpavimo aparatus tarnybai, apmokyti darbuotojus“, – sakė Joniškio savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Virginijus Vasiliūnas.
„Savivaldybė nėra pajėgi iš karto tokias lėšas skirti, tai man atrodo, turėtų ypač dėl įrangos apsispręsti departamentas, ar iš viso tokios komandos reikalingos“, – kalbėjo Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas sako, kad savivaldybių ugniagesiams valstybė moka tik atlyginimus. Tam iš biudžeto šiemet skirta 26 mln. eurų., beveik visi pinigai – algoms, todėl įrangos pirkimas, patalpų remontas dažniausiai priklauso nuo vietos valdžios.
„Galbūt galėtų merai savivaldybių prisidėti daugiau, kaip pavyzdžiui, Rokiškio tarnyba, kur 10 etatas išlaikomas savivaldybės. Kiekvienos savivaldybės skirtingas meras turi skirtingą požiūrį ir skirtinga pagalba. Turėtų savivaldybės nusistatyti kažkokį procentėlį nuo savo biudžeto skirti būtent priešgaisrinei saugai“, – svarstė Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius sako, kad apskričių centrų ugniagesių komandų garažai gal ir pilnesni modernios technikos. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba turi modernų autokeltuvą, cheminių incidentų likvidavimo automobilį, narų įrangą. Tačiau vis sunkiau rasti kas su šia technika dirbtų, nes atlyginimai nedideli.
Ugniagesių bėdas išklausęs premjeras sako, kad galbūt verta pradėti svarstyti apie tinklo koncepcijos pertvarką. Įvertinti, ar tikrai kiekviename miestelyje būtina ugniagesių komanda iš vieno ar poros žmonių ir dar su neveikiančia technika. Esą optimizavus tinklą, lengviau būtų rasti lėšų ir technikai įsigyti.
„Sutvarkius patį tinklą, sukomplektavus komandą, spręsti tų lėšų panaudojimą atlikusių lėšų, panaudojamą technikos įsigijimui. Nes tai, kas dabar yra, tai neatlaiko jokios kritikos. Iš esmės pakeisti tai, kas buvo kolūkinės santvarkos suformuota – kiekviename kolūkyje įsteigta gaisrinė nestatutinė, kuri atliko tam tikrus minimalius darbus. Tai be šito pokyčio tikrai nieko nebus, nes lėšų poreikis yra milžiniškas“, – teigė Saulius Skvernelis.
Premjeras sako, kad kol kas valstybė pajėgi tik pridėti šiek tiek pinigų atlyginimams didinti. Algos labiausiai didės statutiniams ugniagesiams, maždaug 100 eurų. Per 3 metus jiems alga augo penktadaliu ir dabar vidutinis statutinio ugniagesio atlyginimas siekia 721 eurą, savivaldybių ugniagesių – dar mažesnis, apie 500 eurų.
Protestų kol kas atsisakę ugniagesiai tikina, kad kitąmet planuojamas 8 proc. didesnis finansavimas problemų neišspręs: vis dar trūksta 500 ugniagesių, daugelis jų turi tik po vieną aprangos komplektą, daugumai rajonuose važinėjančių transporto priemonių – apie 35 metus.
