Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pranešus apie ketinimus už 145 mln. eurų įsigyti 200 šarvuotų kovinės paramos visureigių socialiniuose tinkluose pasirodė ne vienas kandus komentaras.
Mūsų dėmesį atkreipė du įrašai feisbuke. Jais buvo pasidalyta per 4 tūkst. kartų, o tai reiškia, kad informaciją galėjo matyti daugiau nei dešimt tūkstančių socialinio tinklo vartotojų.
Pagrindiniai argumentai prieš karinės technikos įsigijimą – poreikis daugiau lėšų skirti „badaujantiems“, tai yra didinti išlaidas socialinei apsaugai ir svarbesni, akis badantys, prioritetai.
Pavyzdžiui, nauja įranga reikalinga ugniagesiams. Nors argumentai įtaigūs, jie nėra pagrįsti.
Naujos technikos badas
Aurimo Buikio socialinio tinklo paskyroje paskelbtos dvi nuotraukos. Vienoje jų matomas „Oshkosh Defence“ šarvuotas visureigis, 200 kurių ketina įsigyti Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Kitoje nuotraukoje – ugniagesių automobilį stumiantys gyventojai.
Nuotrauka – tikra. Įvykis užfiksuotas 2017 m. Vištyčio miestelyje, kai gaisrininkams nepavyko užkurti 1972 m. pagaminto automobilio. Praėjus keliems mėnesiams po įvykio kitą gaisrinės automobilį, pagamintą 1988 m. Italijoje, miesteliui padovanojo Vištytyje užaugęs vyras.
„145.000.000 € bus įnvestuota į karinę techniką. 386.000.000 € įnvestuota 2017 metais“, – su klaidomis rašoma A.Buikio profilyje. Siekiama pabrėžti, kad kol į vienas sritis investuojama daug, kitos yra apleidžiamos.
Pateikta investicijų į karinę techniką suma – klaidinga. KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėjos Astos Galdikaitės pateiktais duomenimis, 2017 m. technikos ir įrangos įsigijimų projektams buvo skirta 218,9 mln. eurų. Praėjusiais metais 324,3 mln. eurų, o šiemet planuojama išleisti 242,7 mln. eurų.
Palyginti, kam labiau reikalingas atsinaujinimas, – sudėtinga, todėl paprašėme KAM bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) įvertinti naudojamos įrangos vidutinį amžių. Abiejų institucijų pateikti duomenys rodo, kad ir ugniagesiai, ir kariuomenė naudoja seną techniką.
PAGD komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Šmigelskienės 15min pateikti duomenys rodo, kad 23 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) naudojamų automobilinių cisternų pagamintos dar Sovietų Sąjungoje.
Vidutinis visų VPGT cisternų, važiuojančių gesinti gaisrus, amžius – 16 metų. Vis dėlto 95 automobilinės cisternos iš 234 yra senesnės nei 20 metų.
Vidutinis automobilinių kopėčių ir automobilinių platformų eksploatacijos amžius siekia 19 metų, 27 proc. jų pagaminta Sovietų Sąjungoje.
PAGD šiemet planuoja įsigyti 11 naujų automobilinių gaisrinių cisternų, dar 6 įsigijimui paskelbti viešieji konkursai.
Tuo tarpu, KAM atstovės teigimu, vidutinis Lietuvoje naudojamos šarvuotos technikos amžius – 39 metai, o karinio transporto – 23 metai. KAM duomenimis, kai kurių modelių šarvuočiai ir sunkvežimiai skaičiuoja net 50 ar 60 metų.
Tai reiškia, kad lygiai taip pat būtų galima pateikti įrašą su nuotrauka, kurioje matoma apynaujė VPGT mašina ir kitą nuotrauką, kurioje Lietuvos kariai remontuoja Leonido Brežnevo laikus menantį šarvuotį.
Atsinaujinimo reikia tiek VPGT, tiek ir kariuomenės naudojamai technikai.
Turtų dalybos
Kitame plačiai pasklidusiame socialinio tinklo įraše teigiama, kad Lietuva skiria pinigus tik žudymo įrankiams pirkti, o „seneliams ir vaikams pinigų nėra“. Tai nėra tiesa.
Lietuvos biudžeto išlaidas sudaro trys pagrindiniai lėšų šaltiniai: valstybės biudžetas, Valstybinio socialinio draudimo fondas (Sodra) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF).
Finansų ministerijos tinklalapyje pateikto leidinio „Biudžetas glaustai 2019 m.“ duomenimis, bendra šių trijų krepšių išlaidų suma, reikalinga funkcionuoti Lietuvos valstybei, šiemet turėtų siekti 15,4 mlrd. eurų.
Didžioji dalis Lietuvos valstybės išlaidų, 35,5 proc. arba 5,5 mlrd. eurų, atitenka būtent socialinei apsaugai. 3,8 mlrd. eurų šios sumos atitenka pensijoms ir pašalpoms. Dar 13,8 proc. arba 2,1 mlrd. eurų išleidžiame sveikatos apsaugai.
Tai reiškia, kad socialinei apsaugai ir sveikatos apsaugai atitenka beveik pusė, 49 proc., visų Lietuvos metinių išlaidų. Nesiimsime vertinti pinigų panaudojimo efektyvumo ar programų tikslingumo.
Vis dėlto teigti, kad sritys, kurioms išleidžiama pusė valstybės metinių išlaidų, yra pamirštos, nėra pagrindo.
Tuo tarpu krašto gynybai skiriama 980,1 mln. eurų, arba 6,3 proc., metinių išlaidų. 15min primena, kad įsipareigojimas NATO skaičiuojamas nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės sukuriamos vertės, ne metinio biudžeto.
Beveik tiek pat lėšų, 984 mln. eurų, skiriama ir žemės ūkiui. 933 mln. eurų skiriama bendrajam ugdymui. Dar 377 mln. eurų skiriami kaip parama vaikams auginti.
Dažnai pasitaikančių argumentų, esą investuoti į krašto apsaugą neverta, nes Lietuva neturi priešų, nesiimsime. Istorinė valstybės patirtis rodo, kad saugumo situacija mūsų valstybės kaimynystėje gali pasikeisti labai greitai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
