Ją lydėjo griežtas perspėjimas: „Ugniagesiai primena, kad metas valyti kaminus ir remontuoti krosnis. Pasižiūrėkite, ar neįtrūkęs kaminas, kurdami krosnį nenaudokite degių skysčių, nelaikykite prie krosnies malkų. Kasmet gaisruose žūsta per 100 gyventojų...“
Šanchajumi pramintame sostinės Šnipiškių rajone rugsėjo 29 d. buvo surengta vieša akcija „Kūrenkime saugiai“.
Šie perspėjimai vienus galbūt prižadino iš miego, kitus vertė smalsiai dairytis, kas čia vyksta.
Į savo namus priimti kaminkrėtį, ugniagesius, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnus ir būrį žurnalistų sutiko Krokuvos gatvės gyventoja Asta Nazarovienė. Nors moteris atsakingai rūpinasi savo namų priešgaisrine sauga, turi net įsirengusi smalkių detektorių, nepyko, kad jos namuose pareigūnai vaizdžiai pademonstravo, kas dažniausiai gyventojų būstuose būna nesutvarkyta ir kokias klaidas jie daro.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas sakė, jog tokios akcijos ir pareigūnų apsilankymai pas gyventojus padeda mažinti žuvusiųjų gaisruose skaičių. Šnipiškių gyventojos namuose jis vaizdžiai pademonstravo, ką gyventojai daro ne taip: „Malkos dažniausiai būna laikomos per arti krosnies arba ant jos. Kitos degios medžiagos, baldai, kilimai turi būti bent per 1 metrą nuo pakuros.
Prie pakuros ant grindų turi būti pritvirtintas nedegus pagrindas. Ant krosnies negalima džiovinti nei batų, nei drabužių, nei rankšluosčių, nes prakiurusi krosnis gali sukelti gaisrą. Blogai, jei kūrenimui naudojamos statybinės medžiagos ar atliekos, ypač turinčios klijų. Tai ne tik kenkia aplinkai, bet ir daug greičiau užsikemša dūmtraukis. O blogiausia, kad jie retai valomi. Dūmtraukį reikia valyti prieš kūrenimo sezoną, jo metu ir jam pasibaigus.“
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis teigė, jog priešgaisrinės priežiūros specialistai ir ugniagesiai gelbėtojai dažnai lanko gyventojus. „Stengiamės aplankyti sunkiai gyvenančias šeimas ir paaiškinti žmonėms, kaip jiems reikėtų pasirūpinti savo namų sauga. Kaimuose gyvenantys žmonės dažniausiai turi mažas pajamas, tad patys mūrija krosnis ir dūmtraukius ar pasikviečia kaimyną. Ne visada jiems tai pasiseka gerai padaryti, kiti išvis metų metais neremontuoja nei krosnių, nei kaminų, todėl per metus kyla apie 2 tūkst. gaisrų dėl šios priežasties,“ – PAGD pranešime cituojamas pareigūnas.
Pasak A. Gudžiausko, viena pigiausių ir efektyviausių priemonių, padedančių išsaugoti gyvybę, yra namuose įrengtas dūmų detektorius. „Deja, juos turi tik apie 7 proc. šalies gyventojų. Jis kainuoja nuo 7 eurų ir tai pigiausia investicija, kuri gali išgelbėti gyvybę.“ A.Nazarovienei pareigūnai taip pat padovanojo dūmų detektorių ir įrengė jį jos namuose.
Kaminkrėčiu pabuvęs „Labaiteatro“ aktorius Mindaugas Ancevičius teigė, jog yra laimingas žmogus. Jis pasakojo, jog studijų metu taip pat yra gyvenęs Šnipiškėse, matęs gaisrą ir netgi kvietęs ugniagesius. Norėdami tapti laimingi, kaminkrėčio sagą lietė ir žurnalistai. Kodėl, palietę kaminkrėčio sagą, žmonės tampa laimingesni? Atsakymas paprastas: laimingas tas, kuris savo namuose gali jaustis saugus.
Šnipiškių rajono gyventoja A.Nazarovienė, šiltai bendravusi su pareigūnais ir žurnalistais, pasakojo, jog netoli nuo jos namų neseniai dėl netvarkingo kamino buvo kilęs gaisras. „Visi kaimynai subėgo į gaisrą. Tokiu atveju visuomet apima baimė ir susimąstai, o ar tavo namuose tikrai yra viskas gerai?“
