Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 01 27 /13:46

Gaisrą Alytuje gesinę ugniagesiai ruošiasi teistis dėl sveikatos sutrikdymų, ministrė kaltina politikavimu

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas sako, kad Vidaus reikalų ministerija galimai siekia išvengti atsakomybės dėl gaisrą Alytuje gesinusių ugniagesių sveikatos. S.Džiautas taip pat pažymi, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vidinio tyrimo aprašyme dėl Alytaus gaisro rasta daug neatitikimų ir netikslumų.
Saulius Džiautas
Saulius Džiautas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pirmadienį Seime parlamentaras Laurynas Kasčiūnas surengė spaudos konferenciją „Skandalingojo Alytaus gaisro pasekmės: kas prisiims atsakomybę?“. Joje konservatorius pažymėjo, kad kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas pasidalinti gaisro Alytuje aprašymo dokumentais ir juos aptarė kartu su S.Džiautu bei kitais ugniagesių gelbėtojų sistemos darbuotojais.

Anot S.Džiauto, nenuostabu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente atlikto vidinio gaisro gesinimo tyrimo išvadas pasirašė ne visi darbo grupės nariai. Esą skaitant aprašymą matyti, kad gesinant gaisrą buvę nekoordinacijos, o gaisro gesinimo vadovai nesulaukė prašytos pagalbos.

Profsąjungos vadovas pateikė keletą pavyzdžių: pačioje gaisro pradžioje esą buvo prašoma atsiųsti cisterną su grandimi, kai trys žmonės kartu eina į uždūmintas patalpas. Bet, pasak S.Džiauto, buvo atsiųstos dvi autocisternos iš Lazdijų ir Prienų po du žmones.

Vėliau buvo prašoma atsiųsti dar daugiau pagalbos, tačiau 4 ugniagesiai iš Varėnos atvyko tik praėjus 50 min. po antrojo ir maždaug pusantros valandos po pirmojo prašymo, teigia profsąjungos vadovas.

„Pagal departamento gaisro aprašymo paskaičiavimus, gaisrą turėjo gesinti 21 skyrius, virš 60 ugniagesių iškart, o pastoviai gesino apie 30“, – sakė S.Džiautas.

Ketina kreiptis į teismą

Ugniagesiai, pasak profsąjungos vadovo, planuoja kreiptis į teismą ir siekti kompensacijų už gesinant gaisrą padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ patirtus sveikatos sutrikdymus.

„Tai būtų kolektyvinis pareigūnų ieškinys, o profesinė sąjunga būtų trečias suinteresuotas asmuo. Byla panaši kaip teisėjų byla gyvsidabrio byloje Ukmergėje. Mes matome, kad yra atitikimų su ta byla“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Džiautas.

Jis sako, kad kol kas ministerija esą stengiasi neišleisti „nė vieno papildomo cento“, kad išsiaiškintų, ar ugniagesių sveikatai yra padaryta žala.

Ugniagesių profesinės sąjungos vadovui kelia nuostabą, kad iš 147 ugniagesių sveikatos patikrinimus praėjo tik 30 statutinių ugniagesių ir 10 civilių, dalyvavusių gaisro gesinime. Taip pat dėl to, kad dar 76 žmonės bus siunčiami tikrintis sveikatą tik dabar, o 20-čiai ugniagesių visai nesiruošiama atlikti tyrimų dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų organizme.

S.Džiautas pasakoja, kad tokį sprendimą priėmė Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro medikai, nes gelbėtojų kraujyje nerado jokių pakitimų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Džiautas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Džiautas

„Kas prisiims atsakomybę ir garantuos, kad jiems sveikata nebuvo sutrikdyta būtent gaisre? Patogu vilkinti laiką galimai siekianti išvengti atsakomybės ir galbūt dangstant kaltuosius“, – kalbėjo jis.

„Kas galėtų paneigti, kad galimai bus atsakyta – piktnaudžiavote alumi iš aliuminių skardinių ir valgėte labai daug žuvies“, – ironizavo profesinės sąjungos vadovas pažymėdamas, kad žuvis gali turėti ir dioksinų.

Nori liudyti tyrime

Anot S.Džiauto, prašoma parlamentaro Lauryno Kasčiūno kreiptis į prokuratūrą siekiant sužinoti, ar atliekant ikiteisminį tyrimą kartu imtasi tiriamo dėl ugniagesių sveikatos sutrikdymo ir kas dėl to kaltas. Jeigu ne, imtis priemonių tyrimą pradėti. Taip pat prašoma Ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimui leisti tapti liudininku ikiteisminiame tyrime.

Pasak L.Kasčiūno, vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atsakomybė už gaisro gesinimą Alytuje esą niekur nėra dingusi. Jis kartu stebėjosi, kodėl viceministras Česlovas Mulma vis dar eina šias pareigas, nors būdamas atsakingas už civilinę saugą gaisro dienomis viešėjo Čilėje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Konservatorius teigia, kad pirmadienį kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir perdavė ugniagesių profesinės sąjungos prašymą.

Ministrė: „Politikuojama“

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį spaudos konferencijoje tikino, kad medicininiai tyrimai buvo atliekami visiems pageidaujantiems ugniagesiams. Jei kraujo tyrimai buvo geri, toliau ugniagesiai stebimi šeimos medikų.

„Ta skleidžiama informacija politikuojama siekiant skambių antraščių“, – teigė ji, o paklausta, kas politikuoja, pareiškė, kad „politikai“ ir profsąjungos atstovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Kanapickas ir Rita Tamašunienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Kanapickas ir Rita Tamašunienė

Anot jos, priversti ugniagesius pasitikrinti neįmanoma, nes gydymas neprivalomas.

Pasak jos, bus atliekami ir biomonitoringo tyrimai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas atmetė ir ugniagesių kritiką dėl pavėluoto aprūpinimo, nepakankamos pagalbos.

Esą, kaip ugniagesių kūne atsirado aliuminio, parodys biomonitoringo tyrimai.

Anot jo, dabar jau departamentas nusipirko maisto davinių, pasirūpino, kad savivaldybių ugniagesiai būtų geriau aprūpinti apsisaugojimo įranga.

M.Kanapicko teigimu, visi be išimties ugniagesiai turėjo teisę pasitikrinti sveikatą, reabilituotis ir tai buvo pirmą kartą Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?