„Kaltų gal neieškosime, bet reikia pasimokyti iš tokių pamokų ir nedaryti tokių klaidų ateityje. Manau, kad atsakingi mūsų vadovai neatliko gerai savo pareigų. Tai įrodo faktas, kad keli ugniagesiai išėjo iš rikiuotės, tai yra buvo išvežti iš įvykio vietos. Daugumai jų nustatytas pervargimas – kalio, magnio trūkumas. Tai rodo, kad vadovai nesugeba organizuoti darbo taip, kad ugniagesiai pakankamai pailsėtų“, – 15min sakė S.Džiautas.
Pasak ugniagesio, kuris pats yra gesinęs ne vieną sudėtingą gaisrą, didžiausia klaida buvo nesumažinti ugniagesių darbo krūvio ir palikti 24 val. nepertraukiamus budėjimus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) tikino, kad gaisras Alytuje buvo gesinamas keturiomis pamainomis. Kasdien gaisre dirbo vidutiniškai po 46 ugniagesius, įskaitant kursantus.
Ugniagesiai gesina su kvėpavimo aparatais, bet, kai išeina iš gaisravietės, jie valgo, kvėpuoja, jų rūbai irgi prisigėrę kancerogeninių medžiagų.
Išvis Lietuvoje, departamento skaičiavimu, yra apie 3 tūkst. pareigūnų, gesinančių gaisrus, dar 135 ugniagesiai, kurie gesina gaisrus, dirba pagal darbo sutartis.
Pirmomis dienomis labiau rūpinosi gaisro likvidavimu
Taigi S.Džiauto nuomone, tikrai buvo galima atsiųsti daugiau pajėgų ir neversti ugniagesių dirbti ištisą parą.
„Jei turime rezervo žmonių, o jų yra, tai galėjo atvažiuoti iš Kauno, iš Vilniaus komandos. Jiems patiems būtų labai tinkama praktiką įgyti tokiame gaisre. O neskaičiuojantys laiko dzūkai, lazdijiškiai, varėniškiai ir alytiškiai būtų galėję bent keturias valandas pailsėti savo gaisrinėse“, – svarstė S.Džiautas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas atsakydamas į profsąjungos vadovo kritiką pripažino, kad mintis kitaip organizuoti darbo-poilsio režimą gera. Tačiau, anot jo, sunkiai įgyvendinama.
„Diskutuotinas klausimas. Galima apie tai kalbėti. Kodėl to nedarėme? Pirmomis dienomis, kai buvo intensyvus degimas, mūsų didžiausias dėmesys buvo skirtas gaisro padarinių likvidavimui: technikos sutelkimui, vandens šaltinių paieškai, oro pumpavimo į balionus užtikrinimui“, – pripažino M.Kanapickas.
Jis akcentavo, kad daugiau ugniagesių atsivežti ar iššaukti per laisvadienius sudėtinga, nes tuomet per mažai budinčių gaisrininkų liktų kituose miestuose: „Jie kituose miestuose tuomet kiltų gaisras, tai mes tuos miestus sudegintume“.
Nuolat budėti trumpiau, pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo, nenori patys ugniagesiai, nes tuomet negalėtų dirbti antrųjų darbų.
„Taip, kai yra tokie įvykiai, kurie reikalauja labai didelės fizinės ištvermės, galima apie tai diskutuoti. Galbūt reikėtų išvis keisti pamainų režimo pakeitimus. Šiandien dirbama 24 val. ir tris paros po to laisvos būna, tačiau 12 val. budėjimo įvedimas nėra priimtinas patiems ugniagesiams, nes tada daug laiko skiriama kelionei ir pareigūnai netektų galimybės turėti antrus darbus“, – teigė PAGD atstovas.
Pirmomis dienomis, kai buvo intensyvus degimas, mūsų didžiausias dėmesys buvo skirtas gaisro padarinių likvidavimui.
Dirbo karuselės principu – keitėsi kas 30 min
Anot S.Džiauto, visą parą dirbti tokiame gaisre labai sunku. Ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl nuodingų dūmų sukeliamo pavojaus sveikatai.
„Niekas juk taršos nematuoja įvykio vietoje. Matuoja ten, kur pučia vėjas, kur gali kilti pavojus žmonėms. O židinyje leistinos normos viršijamos šimtus kartų. Ugniagesiai gesina su kvėpavimo aparatais, bet, kai išeina iš gaisravietės, jie valgo, kvėpuoja, jų rūbai irgi prisigėrę kancerogeninių medžiagų. Jų nepaleidžia nueiti po dušu, nusiprausti suodiną prakaitą. Visas 24 valandas jie – pavojingoje aplinkoje. Tai nėra normalu“, – kalbėjo S.Džiautas.
Pasak jo, geras vadovas – ne tas, kuris kuo greičiau, bet rizikuodamas „kareiviais“, laimi kovą su ugnimi, o tas, kuris kovą laimi be žmogiškųjų nuostolių.
S.Džiauto skaičiavimu, kadangi darbai vyko keturiomis pamainomis, nesunku suskaičiuoti, kad kiekvienas dalyvavęs gaisro gesinime pavojingose sąlygose išbuvo mažiausiai dvi paras.
„Po dvi paras praleido gaisre. Dirba jie maksimum pusvalandį intensyviai karštyje. Po 30 min. baigiasi balionas, tada ugniagesys išeina, atsigeria, susigrąžina jėgas, pasikeičia balioną, užkanda ir vėl po pusvalandžio grįžta. Gal niekas varu nevaro taip greit grįžti, bet kitam baigiasi balionas ir jį reikia pakeisti. Išeina, kad 12 valandų per parą praleidžia gesinime, 12 – šalia“, – detaliai ugniagesių darbo specifiką dėstė S.Džiautas.
Galvoju, kad jei jie būtų iš vienos partijos, tai nebūtų buvę jokio skandalo.
Pasak jo, net jei kol kas ugniagesiai nesiskundžia sveikatos sutrikimais, gali būti, kad po kelerių metų šis gaisras parodys padaręs savo juodą darbą.
„Kiek mes turėsime vėžinių susirgimų, paaiškės po kelerių metų. Manau, kad dabar vadovai nelabai buvo susirūpinę ugniagesių sveikata“, – vertino jis.
Gaisre saugūs, šalia jo – ne
S.Džiauto teigimu, pirmieji gesinti gaisro atvykę ugniagesiai turėjo pakankamai apsaugos priemonių būti gaisre. Tačiau problema kilo dėl dujokaukių, reikalingų būnant jau ne židinyje, bet netoli jo.
„Balionų užteko, nemačiau čia problemos. Tačiau respiratorinių filtruojančių kaukių jie neturėjo kelias dienas, kol meras nepasirūpino ir jų neatvežė iš valstybės rezervo. Kas kaltas, kad jų nepaprašė ar nepasiūlė, ar nepamatė, kad ugniagesiai ten vaikšto be kaukių, o su tais popieriukais medicininiais, kurie tik kietąsias daleles sulaiko? Nematyti to darbų saugos specialistams buvo neįmanoma. Kad nebuvo rūpintasi ugniagesių sveikata, galiu kaltinti tik ugniagesių tiesioginius vadovus“, – teigė Ugniagesių profsąjungos vadovas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas M.Kanapickas griežtai neigė, kad apsaugos priemonių trūko. Tiesa, jis kalbėjo tik apie kaukes su balionais, naudojamas gaisro židinyje.
Kita vertus, M.Kanapickas neslepia, kad asmens higienos sąlygos nebuvo geros.
„Galbūt reikia spręsti klausimus dėl mobiliųjų palapinių įsigijimo, kur būtų galima kokybiškiau nusiprausti. Esant finansavimui, galima galvoti ir apie jų kondicionavimą“, – kalbėjo jis.
Teiginiui, kad šalia pastato, kuriame kilo gaisras buvo ne mažiau pavojinga, M.Kanapickas nepritaria. Anot jo, visai šalia gaisravietės būta vietų ir patalpų, kur dūmų išvis nebuvo.
„Ten buvo vėjo koridorių, kur tikrai nebuvo dūmų. Buvo neuždūmintų patalpų. Kiekvienas žmogus problemą kitaip suvokia: vienam problema musė, kitam dramblys – ne problema“, – kalbėjo jis.
M.Kanapickas patikino, kad kitą savaitę rengiamas susitikimas su profsąjunga ir bus aptarta ir išanalizuota visa išdėstyta kritika.
Nebūtų politiniai konkurentai – nebūtų problemos
Kaltų tarp politikų S.Džiautas neieško. Anot jo, tiek Alytaus meras Nerijus Cesiulis, tiek vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pernelyg trumpai užima savo pareigas, kad juos būtų galima kuo nors kaltinti.
„Galvoju, kad jei jie būtų iš vienos partijos, tai nebūtų buvę jokio skandalo. Būtų viskas tvarkingai nuėję ir niekas vienas kito nekaltintų. Labai bjauru, kai nelaime politikai naudojasi savo reitingams kelti arba vienas kito talžymui. Jie abu šaunuoliai, veikė taip, kaip turėjo veikti, o civilinę saugą būtina stiprinti“, – kalbėjo pašnekovas.
S.Džiautas kritikuoja tik vieną politikų sprendimą – kad nebuvo paskelbta ekstremali situacija valstybės mastu.
„Nusprendė palikti Alytų tvarkytis patį, bet poveikis buvo ir Prienams, tai nebūtinai reikėjo taip daryti. Viena aišku – civilinė sauga yra popierinė, ji neveikia, o politikai atėjo nežinodami, kad ji neveikia“, – teigė profesinės sąjungos vadovas.
Kiekvienas žmogus problemą kitaip suvokia: vienam problema musė, kitam dramblys – ne problema.
Panašu, kad Alytaus gaisru gali pasinaudoti ir pati profsąjunga. S.Džiauto teigimu, dabar bus svarbu stebėti, ar Vyriausybė pasirūpins ugniagesių darbo sąlygų gerinimu.
„Ugniagesiams buvo duotas pažadas, kad programa 1000 eurų bus įgyvendinta 2020-ųjų pabaigoje. Vidutinis atlyginimas dabar yra 630 eurų, tai turi būti ženklus pakėlimas, o tam reikia 14-16 mln. eurų. Biudžete numatyti kol kas 4 mln. eurų. Dar nesakau, kad apgavo, nes biudžetas dar Seime, o mes stengsimės įrodyti, kad tų pinigų reikia. Norėčiau, kad Seimo nariai palaikytų tą poziciją, kad neturi būti visuomenės aukščiausiais reitingais vertinama tarnyba pati žemiausia vidaus reikalų sistemoje. Tai yra nenormalu“, – kalbėjo S.Džiautas.
-
Alytaus gaisro sukeltos taršos žemėlapis: aplinkosaugininkai delsia, tad darbo ėmėsi patys alytiškiai
-
Virš Alytaus pakilęs aviatorius: „Kone visa Pietų Lietuva kvėpuoja padangomis“
-
Paromis pragare: ugnį ir nuodus Alytuje tramdęs ugniagesys atvirai apie baisias akimirkas, kai mirtis buvo šalia
-
Profesorė Rūta Ustinavičienė: Alytaus gaisro žala sveikatai bus juntama dešimtmečius
-
Alytaus meras N.Cesiulis ir PAGD patvirtino: gaisras „Ekologistikoje“ užgesintas
-
Dėl gaisro Alytuje – užterštas pienas, ministras žada, kad nuostoliai bus atlyginti
