Ūkiniams gyvūnams karšta taip pat, kaip ir mums: kaip jiems padėti?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena: savininkai ar už gyvūnus atsakingi asmenys privalo gerai pasiruošti karščiams, kad užtikrintų ūkinių gyvūnų gerovę. Svarbu stebėti orų prognozes ir pasirengti galimiems aplinkos sąlygų pokyčiams, nes vasarą gali netikėtai prasidėti liūtis su žaibais, vėjais ar perkūnijomis, rašoma VMVT pranešime spudai.
Karvė
Karvė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Gyvūnai turi būti reguliariai tikrinami visą dieną dėl karščio streso požymių. Labai svarbu, kad karštomis dienomis gyvūnai turėtų pakankamai vandens, o lauke laikomi gyvūnai – šešėlio. Praktiniai patarimai ūkinių gyvūnų laikytojams:

  • Vandens tiekimas. Vandens loviai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Gyvūnams reikia žinoti vandens vietą dar prieš prasidedant karščiams.
  • Pastogės užtikrinimas. Gyvūnams būtina pastogė ilgą laiką esant ekstremalioms temperatūroms. Tai ypač svarbu jauniems, seniems ar sergantiems gyvūnams. Jei nėra pakankamai pastogės didelėms grupėms, kyla pavojus perkaisti. Pastogėje turi būti pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis.
  • Vėjo srauto užtikrinimas. Esant ekstremalioms karščio sąlygoms, vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnams būtų vėsiau, todėl į tai reikia atsižvelgti parenkant pastogės įrengimo vietą, pvz., atokiau nuo pastatų, tankaus miško, krūmokšnių, kurie užstotų vėjo srautą.
  • Natūralus šešėlis. Pavieniai medžiai su plačia laja laukuose – puikus „skėtis“ nuo saulės. Medžiai turi vėsinantį poveikį, nes jų lapai sugeria šilumą. Miškingi plotai gali suteikti laikiną prieglobstį nuo didelio karščio.
  • Naminių paukščių priežiūra. Itin svarbu palaikyti patogią oro temperatūrą paukštynuose. Taip pat turi būti ventiliatoriai, užtikrinantys pakankamą oro srautą. Rekomenduojamos purkštuvų sistemos, padedančios aušinti esant ekstremalioms temperatūroms. Jei oro drėgnumas viršija 80%, o temperatūra pakyla virš 30°C, būtina mechaninė ventiliacija. Kad paukščiai neperkaistų, paukštynuose turi būti temperatūros kontrolės sistemos, kurios neleistų aplinkos temperatūrai viršyti 33°C. Visose paukštynuose būtina įrengti ir reguliariai tikrinti alternatyvią vėdinimo sistemą ir aliarmo sistemą, įspėjančią apie temperatūros ar vandens tiekimo problemas.
  • Darbo laikas. Nedirbti laukuose su arkliais esant dideliam karščiui. Jei tai neišvengiama, dirbti tik ankstyvą rytą ar vėlai vakare, kai atvėsta.

Yra daugybė karščio streso požymių, kurie gali padėti nustatyti gyvūnų perkaitimą. Bendrieji požymiai yra šie:

  • Alsavimas
  • Padidėjęs kvėpavimo dažnis
  • Padidėjęs vandens suvartojimas
  • Apetito praradimas
  • Apatija ar letargija
  • Padidėjęs seilėtekis
  • Sunkiais atvejais gyvūnas gali netekti sąmonės

Atidžiai stebėkite savo gyvūnus karštuoju periodu ir apsaugokite juos nuo pavojaus perkaisti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis