Donato ūkis – Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, Kietaviškių seniūnijoje mamos tėviškė, tad apylinkės jam nuo vaikystės pažįstamos. Jis pats gimęs Kaišiadoryse.
Emigravo dukart
Tačiau ūkininkas jis dar ne taip ir seniai, prieš tai buvo, kaip pats sako, emigrantas: „Buvome emigravę 2004 metais, kai 18-ka sukako. Važiavome pasisemti idėjų, pažiūrėti pasaulio, kol jauni.
Anglijoje dirbau žemės ūkio sektoriuje trejus metus. Grįžome į Lietuvą 2008 metais, susituokėme. Pirmiausia išvažiavau vienas, paskui susipažinau su drauge, tada ir ji važiavo kartu. Vedžiau Lietuvoje. Atėjo krizė, Lietuvoje darbų sumažėjo, vėl patraukėme į užsienį – tada jau išvykome į Daniją. Iš pradžių sezoniniam darbui, kirsti eglutes, kelis sezonus pradirbom su žmonos broliu. Paskui susiradome kitą darbą ir Danijoje prabuvau iki 2018 metų.“
Danijoje Donatas dirbo ūkyje, kuris turėjo 1,6 tūkst. hektarų, veikė kiaulininkystės kompleksas su 52 tūkst. bekonų, parduodamų per metus. Ten jis sako dirbęs visus ūkio darbus – ir arė, ir sėjo, ir kūlė. Esą jeigu nori užsidirbti, dirbti tenka daug ir viską.
Paklaustas, kodėl vis dėlto grįžo, Donatas tik šyptelėjo: „Visur gerai, kur mūsų nėra. Bet namai lieka namais. Užsienis lieka užsieniu, jie į tave žiūri kaip į darbo jėgą. Norint ten pasilikti, reikia gerai suprasti jų kultūrą, mokėti jų kalbą. O ne taip lengva išmokti tų kalbų. Anglų kalba nėra sunku, bet danų, norvegų tikrai yra ką liežuvį palaužyti.“