Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė per pokalbį telefonu patvirtinęs, kad Lietuva remia tokį žingsnį, ir Saugumo Taryboje jau vyksta konsultacijos dėl galimo klausimo svarstymo.
Lietuva suteiks visokeriopą paramą
„Sulaukiau skambučio iš užsienio reikalų ministro A.Deščycios, jis informavo, kad kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, prašė mūsų paramos. Pasakiau, kad tikrai suteiksime paramą ir jau patys keliame šį klausimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje svarstymui ir taip pat palaikome jų notą“, – BNS sakė ministras.
Sulaukiau skambučio iš užsienio reikalų ministro A.Deščycios, jis informavo, kad kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, prašė mūsų paramos, – sakė ministras.
„Šiuo metu jau vyksta konsultacijos su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariais“, – teigė L.Linkevičius.
Rusija atsisako kalbėtis su Ukraina
Ukraina oficialii kreipėsi į Rusiją prašydama surengti konsultacijas dėl padėties Kryme, bet Rusija atsisakė kalbėtis.
„Rusija mano, kad Krymo autonominėje respublikoje vykstantys įvykiai yra pastarojo laikotarpio Ukrainos vidaus politikos procesų tęsinys, todėl šiame kontekste nematome būtinybės vesti Ukrainos pusės siūlomų neatidėliotinų dvišalių konsultacijų“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime.
Rusijos URM taip pat praneša, kad Rusijos karinės technikos judėjimas Kryme vyksta siekiant užtikrinti Rusijos Juodosios jūros laivyno dislokacijos vietų apsaugą. Rusija tikina, kad tai daroma laikantis Rusijos ir Ukrainos sutarčių dėl Juodosios jūros laivyno.
Ginkluota invazijaUkrainos vidaus reikalų ministras penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas surengus „ginkluotą invaziją“ Kryme, teigdamas, kad jos šiame Juodosios jūros pusiasalyje praėjusią naktį blokavo vieną karinę bazę ir užėmė oro uostą.
Rusijos pareigūnai neigia, kad šalis prisidėjo prie reidų Kryme.
Reidai surengti kitą dieną po to, kai dešimtys prorusiškų ginkluotų veikėjų Krymo sostinėje Simferopolyje užėmė vyriausybinius pastatus, įskaitant šios autonominės respublikos parlamentą.
Kiek vėliau parlamentas nubalsavo už tai, kad gegužės 25 dieną būtų surengtas referendumas dėl didesnės regiono autonomijos, ir atšaukė vietos vyriausybės įgaliojimus, o naujuoju premjeru paskyrė prorusišką politiką.