2022 02 26 /12:09

I.Šimonytė: atrodo, griežtų prieštaravimų Rusijos atjungimui nuo SWIFT Europoje nebeliko

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, iš to, kas dabar matyti, Europos Sąjungoje nebeliko didelių prieštaravimų karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos atjungimui nuo tarptautinės bankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Ji tikisi, kad sprendimai dėl to bus priimti kaip galima greičiau. Kartu Vyriausybės vadovė kartojo, kad mūsų gyventojams nebūtina skubėti išsiiminėti pinigų iš bankomatų, kas stebėta pastarosiomis dienomis, – grynųjų nepritrūks.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šeštadienį I.Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas surengė spaudos konferenciją dėl Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.

Pasak I.Šimonytės, ypatingų naujienų dėl situacijos pas mus nėra – viskas stabilu, padėtis kontroliuojama. Ji išskyrė ir padėkojo už pilietines iniciatyvas Ukrainai paremti.

Premjerė pakartojo, kad nėra ir pagrindo skubėti išsiimti iš bankomatų grynųjų pinigų.

I.Šimonytė minėjo, kad atsirado bandymų provokuoti, sieti Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos su grynųjų pinigų trūkumu ir Lietuvoje.

Ji pabrėžė, kad tai visiška netiesa. Mūsų finansinė sistema stabili, grynųjų nepritrūksime.

„Grynųjų pinigų Lietuvos Respublika yra apsirūpinusi pakankamą kiekį. Tačiau gali būti – priklausomai nuo kažkokių logistinių dalykų, greitumo, per kurį papildomi bankomatai – kažkokių pavienių niuansų.

Tačiau į ką labai norėčiau atkreipti dėmesį, ką pastebėjome, kad yra atsiradę turbūt kad bandymų provokuoti – taip reikėtų vertinti – policija tą dar išsiaiškins, ir sieti kažkokią paniką, bandant sieti galimą Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos su situacija Lietuvos bankomatuose. Tai pabrėžiu, kad tai yra visiška nesąmonė ir melas“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Premjerė minėjo, kad iš to, kas matyti Europos Sąjungoje, nebeliko didelių prieštaravimų Rusijos atjungimui nuo tarptautinės bankinės sistemos SWIFT.

Lietuva tikisi, kad ši sankcija prieš karą pradėjusią valstybę europiniu lygiu bus patvirtinta kaip galima greičiau.

„Konkrečios datos dabar pasakyti negalėčiau. Iš to, ką dabar atsargiai girdžiu, atrodo, kad griežtų prieštarautojų jau nebėra“, – pažymėjo I.Šimonytė.

Rusijos planai neišdegė

A.Anušausko teigimu, saugumo situacija mūsų regione nėra paprasta.

Tačiau Lietuva konsultacijose NATO lygmeniu sulaukia visos reikiamos paramos.

Į mūsų šalį atvyksta papildomi kariai, pavyzdžiui, 70 Nyderlandų karių, amerikiečių pajėgos.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos piliečiai gali būti ramūs ir saugūs.

Situacija Ukrainoje, anot A.Anušausko, sudėtinga. Ukrainiečiai akcentuoja poreikį dėl karinės paramos.

Vakarų šalys yra pasirengusios teikti visokią būtiną paramą: nuo humanitarinės iki karinės.

Krašto apsaugos ministras minėjo, kad paramą dėl ginkluotės pakeitė ir tos valstybės, kurios anksčiau tą daryti atsisakė.

Konkrečių valstybių jis nenurodė, bet tarp tokių, pavyzdžiui, buvo Vokietija. Tiesa, užsienio žiniasklaida skelbia, kad, šaltinių duomenimis, Berlynas ir toliau nekeičia pozicijos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Lietuva Ukrainai taip pat perdavė amunicijos, kuro, medicinos priemonių. Remti kovojančią valstybę žadama ir toliau.

Rusija Ukrainoje susiduria su tvirtu pasipriešinimu.

Nors situacija sudėtinga, A.Anušauskas minėjo, kad Rusija nepasiekė tų planų, kuriuos sau buvo užsibrėžę pasiekti per parą ar kelias.

„Ukrainiečių pasipriešinimas trikdo rusų planus, jie juos priversti keisti. Be abejo, visus tuos įvykius lydi, aš matyčiau, ir iš Rusijos pusės gana daug jau dezinformacijos, kurią skleidžia.

Tai tik rodo, kad jiems nepasisekė įgyvendinti to, ką jie norėjo – labai greitai užimti Kijevą, pakeisti politinę valdžią ir jau priiminėti su Viktoru Janukovičiumi 2 (po Maidano įvykių 2014 metais į Rusiją pabėgęs buvęs prorusiškas Ukrainos prezidentas, Vilniuje atsisakęs pasirašyti Asociacijos su Europos Sąjunga sutartį – 15min) reikalingus sprendimus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Į Ukrainos kaimyninę Lenkiją atvyko didelis srautas ukrainiečių karo pabėgėlių. Skaičiuojama, kad joje šiuo metu gali būti apie 30 tūkstančių žmonių.

Ukrainiečiai vyksta ir į kaimyninę Moldovą. Ten irgi gali būti keliasdešimt tūkstančių žmonių.

Pasak I.Šimonytės, svarstoma, kad Lietuva galėtų „perimti“ dalį žmonių ir suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje.

Kaunasi toliau

Nors buvo baiminamasi, kad šeštadienio naktį įvyks lemiamas Kijevo šturmas, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad bus sprendžiamas šalies likimas, atrodo, užpulta šalis ne tik nesuklupo, liko tvirtai stovėti ant kojų, bet ir davė stiprų atkirtį agresoriui.

Tiek iš Kijevo, tiek iš kitų Ukrainos miestų visą naktį skriejo pranešimai apie sėkmingai atmuštas priešo atakas, numuštus lėktuvus, nukautus įsibrovėlius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sulaikyti Rusijos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sulaikyti Rusijos kariai

Per praėjusią parą Rusijos kariai mėgino atakuoti Kijevą, Chersoną, Mykolajivą, Vasilkyvą ir kitus miestus, tačiau beveik visur buvo atstumti atgal arba sunaikinti.

Daugelyje vietų jų veiksmai tapo chaotiški ir nekoordinuoti.

V.Zelenskis ir penktadienio vakarą, ir šeštadienio rytą pasidalino vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kad yra Kijevo centre.

Jis ragino netikėti melaginga informacija, esą pasitraukė. Nors kai kurios užsienio valstybės siūlė jam evakuotis.

Anksčiau Ukrainos prezidentas sakė, kad priešas jį ir jo šeimą paskelbė pirmaisiais taikiniais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis