Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 16

Ukrainiečiams išsinuomoti butą Vilniuje neretai yra misija neįmanoma: nuomotojai bijo, kad nesumokės

Lietuvoje jau registruota arti 13 tūkst. pabėgėlių iš karo apimtos Ukrainos. Dalis jų laikinai glaudžiasi nemokamai suteiktuose žmonių būstuose ar savivaldybių apgyvendinimo centruose, kiti ieško nuomojamo buto. Bet čia susiduria su rimta problema – nuomojamų butų trūksta, o jų šeimininkai ne visada nusiteikę turtą išnuomoti ukrainiečiams. Pagrindinė baimė – kad nuomininkai nesumokės.
Būsto nuoma
Būsto nuoma / „Scanpix“ nuotr.

Savanorystės koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ skelbia, kad pastaruoju metu kasdien pavyksta patenkinti po 160 prašymų apsistoti. Kadangi tai paprastai ne pavieniai žmonės, o šeimos, vadinasi, kasdien Lietuvos žmonės geranoriškai pastogę suteikia apie 500 karo pabėgėlių.

Iš viso, kaip skelbiama, „Stiprūs kartu“ laikiną apgyvendinimą jau surado daugiau nei 4 tūkst. Ukrainos žmonių, dar apie tūkstantis užsiregistravusiųjų yra pakeliui į Lietuvą arba laukia saugaus humanitarinio koridoriaus.

Pabėgėlių srautai neslūgsta, o štai sukauptas būstų rezervas sparčiai tirpsta ‒ anot „Stiprūs kartu“ atstovų, šiuo metu ypač stinga pastogės Vilniuje ir Klaipėdoje.

Tačiau stinga ne tik geranoriškai į savo namus įsileidžiančių žmonių. Stinga ir butų, kuriuos atvykę ukrainiečiai mielai išsinuomotų, mokėdami kartais ir didesnę kainą, nei linkę mokėti lietuviai.

Surasti butą – nelengvas darbas

Vilniaus tarybos narys Tomas Seikalis pasakoja savo patirtį, kai padėjo susirasti būstą kelioms šeimoms iš Ukrainos:

„Tai nėra lengvas darbas. Jeigu randi žmogų, kuris pats nuomoja turimą butą, dar galima susikalbėti, žmonės turi atjautos. Per agentūras sunkiau, kadangi joms aiškiai suformuotos užduotys – tarkim, jokių šeimų. Ir tai ne dėl mažų vaikų, kurie gali sienas ištepti, o dėl to, kad sunkiau iškraustyti nuomininką, jeigu jis turi nepilnamečių vaikų.

Dar yra ir įvairių patirčių, kai važiavo darbuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos. Ir dar vienas dalykas, nesusijęs tiesiogiai su ukrainiečiais, tačiau vienam vyrui lengviau susirasti nuomojamą būstą negu porai, o porai lengviau nei šeimai su vaikais.“

Jeigu randi žmogų, kuris pats nuomoja turimą butą, dar galima susikalbėti, žmonės turi atjautos. Per agentūras sunkiau.

T.Seikalis sakė susidūręs ir su tuo, kad paskambinus nuomotojui išgirsti, jog esi jau dešimtas ar dvyliktas. Ir visi skambinantieji arba yra ukrainiečiai, arba jiems padeda. Problema dar ir ta, kad dažnai nuomojami butai bus laisvi po kelių savaičių, mėnesio ar pan., o atvykusiems ukrainiečiams namų reikia jau dabar.

Priežasčių yra ne viena

NT brokerė Jovita Aleksejūnienė antrina: „Aš iš ukrainiečių sulaukiu be galo daug skambučių, bet savininkai, kurie nuomoja vieno ar dviejų kambarių butus, labai prisibijo. Jeigu pasakai, kad nuomotis nori žmonės iš Ukrainos, bėgantys nuo karo, kai kurie meta ragelį ir net nenori šnekėti.“

Ji sako vis dėlto paklausinėjanti, iš kur toks neigiamas nusistatymas, tad išgirsta apie skirtingas priežastis. Vieni žmonės bijo, kad ukrainiečiai gyvens vos kelis mėnesius ir išvažiuos. Kiti gal baiminasi dėl mokesčių valstybei, svarsto brokerė.

„Kiti bijo, kad negalės iškraustyti, nes pagal Lietuvos įstatymus įsikėlusi šeima su mažais vaikais net tapusi nemoki sunkiai iškraustoma, savininkas negalės jų išmesti. Be to, jau prieš metus, dvejus buvo privažiavę ukrainiečių, baltarusių ir nuo tada jiems uždėta juoda dėmė, nes jie mėgsta šventes švęsti.

Aš visiems ir sakau, kad yra įvairių žmonių. Ypač dabar, kai važiuoja šeimos, žmonės ieškosi darbo“, – kalbėjo J.Aleksejūnienė.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Vilniaus migracijos centras
Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Vilniaus migracijos centras

Ji teigė perskambinusi pati labai daug nuomotojų, pati sulaukė jų skambučių, kai kurie sako tiesiai šviesiai „mums tik lietuvių“.

„Gal tikrai reikia viešai pasakyti, kad butų savininkams nėra būtinybės bijoti. Vakar buvau susitikusi su viena šeima – moteris su kūdikiu. Bet jai vieni nuomotojai neišnuomojo, nes ji šiuo metu augina vaiką. Ji sako susitaupiusi pinigų, galinti mokėti ir 500 eurų, tačiau savininkams to neįrodysi“, – rankomis skėsčioja J.Aleksejūnienė.

Brokerė sako feisbuke sukūrusi atskirą puslapį „Išnuomojami butai ukrainiečiams“, kur deda skelbimus su tais butais, kurie nuomojami ukrainiečiams: „Nes skambučių labai daug. Ir patys ukrainiečiai ieško, ir agentai ieško, toks sujudimas didelis.“

Vakar buvau susitikusi su viena šeima – moteris su kūdikiu. Bet jai vieni nuomotojai neišnuomojo, nes ji šiuo metu augina vaiką. Ji sako susitaupiusi pinigų, galinti mokėti ir 500 eurų.

Dėl vieno skelbimo – 15 ukrainiečių skambučių

„Capital Consulting“ NT brokerė ir biuro vadovė Lilija Balaišienė 15min sakė, kad nuomojamų butų poreikis dabar didžiulis, tik pasiūla maža. Ji pati vos įdėjusi skelbimą apie nuomojamą butą sulaukė 15-os skambučių – visi jie buvo iš ukrainiečių.

„Kaip tik pasirašėme sutartį, išsinuomojo butą šeima iš Ukrainos Naujojoje Vilnioje. Dar vieną Šeškinėje irgi rezervavo ukrainietė moteris su trimis vaikais, ruošiame sutartį. Didžiulė paklausa. Jeigu nebūtume pasirašė tos sutarties dėl buto nuomos, dar 15 žmonių laukia eilėje. Tai ką tai reiškia? Butų neužtenka, jų nėra. Pabėgėliai iš Ukrainos sutinka mokėti bet kokią kainą, net didesnę, žinoma, protingai didesnę.

Vakar išleidau skelbimą ir sulaukiau 15-os skambučių, su trimis šeimomis pakalbėjus išsamiau viena rezervavosi tą butą. Aš klausiu dėl mokumo, nes bet kokiu atveju juk atstovauju savo klientui, kuris nuomoja tą butą ir nori gauti už jį kiekvieną mėnesį mokestį. Todėl klausiu kiekvienos šeimos dėl jos planų, finansinio stabilumo, nors tai ir ne visur aišku“, – sakė L.Balaišienė.

Vakar išleidau skelbimą ir sulaukiau 15-os skambučių, su trimis šeimomis pakalbėjus išsamiau viena rezervavosi tą butą.

Norinčiųjų yra labai daug, sako NT brokerė. Vis dėlto ji sako bent tarp savo klientų nepastebėjusi nusiteikimo nenuomoti butų būtent ukrainiečiams, esą norima kiekvieną atvejį įvertinti individualiai. Nori nuomotojai ir garantijų, kad mokestis bus mokamas reguliariai, nereiks pinigų ieškotis patiems.

„Suprantu, kad yra daugybė šeimų, kurios neturi to finansinio stabilumo, joms svarbiausia pabėgti nuo tų nepageidaujamų aplinkybių. Čia turėtų valstybė pasirūpinti – jeigu priima pabėgėlius, valstybė ir turėtų pasirūpinti bent kuriam laikui, kur tiems žmonėms apsigyventi.

Žmonės apsigyvena viešbučiuose, tai nėra pigus variantas. Tad jeigu mes priimame pabėgėlius, pas mus turėtų būti ir atitinkama programa, o ne vien palikti tą rūpestį užuojautą rodantiems žmonėms, kurie nuomoja tuos butus“, – kalbėjo L.Balaišienė.

Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi, kad „savivaldybės patalpose (mokyklos salės, socialiniai būstai, buvę globos namai ir kt.) higieniškomis sąlygomis galima apgyvendinti 2700 žmonių“. Esą jei reiks, bus daugiau vietų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?