Antradienį vakarop G.Landsbergis pasidalijo savo įspūdžiais iš Ukrainos savo paskyroje „Facebook“.
„Paskutinį kartą su ministru Dmytro Kuleba mačiausi gruodį Stokholme. Aptarėme situaciją, žvalgybos duomenis, ką kiekvienas darytume “jeigu”.
Saulė, besišypsantys žmonės, jeigu ne kartas nuo karto miesto gyvenimą pertraukiančios oro pavojaus sirenos, forpostai važiuojant keliu ir apsauga su neslepiamais automatiniais ginklais gal ir galėtum užsimiršti, kad valstybėje karas. Bet tikrai ne ilgam.
Ką aptarėm? Truputį tai, ką jau esame padarę, bet čia kaip ir viskas aišku. Daugiau – tai, ką dar reikia padaryti.
Ne visi, kurie gali, dar skiria pagalbą Ukrainai. Yra dar manančių, kad pakaks maldų ir gražių žodžių. Turime priminti, kad ne – Javelinų reikia, brangieji.
Yra dar tikinčių, kad Ukrainos prašymą stoti į Europos Sąjungą užteks priimti maloniai besišypsant ir padėti į stalčių.
Sutarėme į dokumentų pateikimą reikalauti rimto požiūrio – į jokį stalčių, istorines dienas Versalyje turi pasivyti istoriniai sprendimai Europos Komisijoje.
Yra manančių, kad sankcijų jau pakanka. „Ir taip daug padarėme“, kai kas sako. Padarėme kažkiek, bet Putinas dar turi iš ko šaudyti ir žudyti. Be kitko jis tai daro ir už mūsų perkamą naftą. Nustokime.
Ir pagaliau aptarėme sėkmingai pradėtą deputinizacijos procesą. Rusijoje, kai kam ir Europoje. Procesas bus ilgas, bet nebeišvengiamas.
Atsisveikinome, sutarėme greit vėl susitikti ir išvažiavome dirbti. Dėl to paties tikslo“, – rašo G.Landsbergis.
Jis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi ir toliau remti Kyjivą ir spausti invaziją į šalį pradėjusią Rusiją, nes šis procesas tik prasideda.
„Ne visos valstybės nori padėti kol kas. Reikia jas raginti, reikia priminti, kad čia tik pradžia, čia tik pirmieji maratono kilometrai. Tą reikia labai aiškiai išsakyti ir kolegoms Briuselyje, perdaviau pažadą tai padaryti“, – BNS telefonu po vizito antradienį sakė G.Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė aptaręs būdus paremti Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą.
Anot jo, ES šalys turi tęsti karinę ir finansinę paramą Ukrainai.
Taip pat, pasak ministro, bendrija privalo skelbti naujas sankcijas Rusijai, įvesdama energijos išteklių iš šios šalies importo embargą ir atjungdama visus bankus nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT.
„Negalime sustoti tik pradėję bėgimą. Rusija dar nėra atribota nuo finansinių resursų“, – sakė G.Landsbergis.
„Tie pinigai keliauja atgal į Rusiją kareivių atlyginimams, šoviniams ar sprogmenims, – pridūrė jis. – Akivaizdu, kad tai negali tęstis.“
Pasak užsienio reikalų ministro, ES šalių lyderiams praėjusią savaitę pasisakius už Ukrainos integraciją į bendriją, Europos Komisija neturi „padėti į stalčių“ Kyjivo prašymo stoti į bloką.
„Politinius pareiškimus turi lydėti administraciniai, praktiniai Komisijos sprendimai. Turi būti pateiktos gairės dėl Ukrainos kandidatės statuso, kada jis bus suteiktas, kokia forma bus suteiktas. Norime tai matyti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis tvirtino šiuos klausimus kelsiantis kitą savaitę vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
