Kaip ir planuota, bronzinė skulptūra prieš daugiau kaip tūkstančio kilometrų kelionę buvo padalinta į tris dalis. Antradienio popietę Kijeve baigti krovimo darbai, sėkmingai sutvarkytos muitinės procedūros ir prasidėjo kelionė pro Lenkiją į Lietuvą, – pranešimu spaudai informuoja Kauno miesto savivaldybė.
„Kol kas viskas klostosi idealiai pagal planą, netgi turime nedidelį laiko rezervą. Ukrainoje skirta policijos palyda, visi muitinės formalumai buvo tvarkomi diplomatiniais keliais. Jei taip pat sėkmingai pavyks įveikti sienas su Lenkija, daugiau kliūčių neturėtų kilti. Vilkikas su tokių gabaritų kroviniu gali judėti iki 80 km/val. greičiu, todėl penktadienį ryte turėtų atvykti į Kauną. Nieko nelaukdami tą pačią dieną pradėsime skulptūros montavimo darbus“, – pasakojo Laisvės kario autorius Nacionalinės meno premijos laureatas prof. Arūnas Sakalauskas.
Savojo kūrinio gamyba besirūpinantis skulptorius neslėpė šiomis dienomis jaučiantis dvejopus jausmus: „Yra jaudulys ir didelė atsakomybė, o greta viso to – didelis darbas, susidedantis iš daugybės smulkių rūpesčių. Du mėnesiai – vis dėlto labai trumpas terminas, todėl įtampos išties nemažai, tačiau esame tikri, kad viskas pavyks puikiai. Neseniai aplankiau statybų aikštelę Kauno pilies kieme, apžiūrėjau pjedestalo darbus. Artimiausiu metu ten bus mestos dar didesnės pajėgos, kad visi akmenys laiku būtų sumontuoti į savo vietas ir baigta visa apdaila. Kranai parengti – belieka sulaukti pagrindinio krovinio ir imtis lemiamo etapo“.
Siekiama, kad didinga tautos simbolio – Vyčio – skulptūra būtų pastatyta už žmonių ir įmonių paaukotas lėšas. Prie idėjos įgyvendinimo jau prisidėjo 1 202 pavieniai žmonės ir 55 įmonės.
Štai birželio 15-ąją vien žmonės į fondo sąskaitą įnešė 2 370 eurų.
Prie idėjos įgyvendinimo jau prisidėjo 1 202 pavieniai žmonės ir 55 įmonės.
Didžiausias – 1 000 eurų, buvo prof. Laimučio Telksnio įnašas. Kaip patikino profesorius, įnašas skiriamas nuo visos Telksnių šeimos – net ir tų, kurie jau paliko šį pasaulį: Laimučio tėvų – mokytojų Onos Telksnienės ir Adolfo Telksnio, brolių – kompozitoriaus Vygando Telksnio ir architekto Gintauto Telksnio, kurie išvengė išvežimo į Sibirą, dėdės Prano Telksnio, Lietuvos kariuomenės savanorio, Karo mokyklos Kaune pirmosios laidos absolvento, karininko, dalyvavusio kautynėse su su bolševikais ir bermontininkais, žuvusio 1920 metų lapkritį ties Giedraičiais kautynėse su lenkais. Profesoriaus tėvas Adolfas 1948 metais buvo suimtas ir nuteistas 25-erius metus kalėti.
Tą pačią dieną jausmingą laišką fondui atsiuntė kaunietė Eugenija Abulleef, savo auką paskyrusi tėvo tremtinio Vytauto Ambrazevičiaus ir Rešiotuose sušaudyto senelio Vinco Ambrazevičiaus atminimui.
Birželio 16 dieną savo auką „Laisvės kariui“ pervedė jonavietė tremtinė Marija-Meilutė Alksnienė, skirdama ją savo tėvo divizijos generolo Stasio Raštikio atminimui.
Aukotojų tarpe yra Vasario 16-osios akto signataro sūnus Petras Klimas iš Paryžiaus, aušrininko Jono Šliūpo sūnus Vytautas iš Kalifornijos, deja, išėjęs anapilin 2017 metų rugpjūtį.
Fondas sulaukė ir dr. Viktoro Stankaus žinios iš Klivlando, – jis pasiuntė į sąskaitą 1 000 eurų. Išeivijos įnašas išaugo iki 16 tūkst. dolerių.
Aukotojų sumos svyruoja nuo 1 iki 55 tūkst. eurų. Apie tokį žmonių pilietiškumą fondo atstovai tikina net nesvajoję.
Liepos 6-ąją prie Valdovų rūmų pagrindinio įėjimo planuojama pastatyti „Laisvės kario“ modelį. Vienas iš kūrinio autorių – skulptorius Olesius Sidorukas sako, kad modelis bus atvežtas iš Kijevo kartu su pagrindine skulptūra. Valdovų rūmai yra suradę ir nuolatinę vietą modeliui naujai atidarytuose plotuose.
Daugiau informacijos, kaip tapti šio istorinio projekto dalimi, galima rasti internete: http://vytis.kaunas.lt/.
„Visus kauniečius ir Lietuvos žmones kviečiame į Vyčio atidengimo šventę, kuri vyks liepos 5 dieną 18.30 valandą Kauno pilies kieme“, – į Laisvės kario atidengimo ceremoniją kvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.