„Mūsų požiūris yra gana pragmatiškas. Norėtume sujungti dvi kryptis: praktinį ir politinį bendradarbiavimą“, – žurnalistams Briuselyje sakė diplomatė.
Pasak jos, praktinis bendradarbiavimas apima didesnį finansavimą, daugiau dėmesio „vidutinės trukmės ir ilgalaikiams projektams“.
„Iš politinės pusės norėtume turėti aiškų kelią į būsimą narystę, – kalbėjo misijos vadovė. – Nemanome, kad atvirų durų politikos pakartojimas yra pakankamas mūsų santykiams.“
Ji pabrėžė suprantanti, kad NATO negali įvardinti tikslios būsimos narystės datos, tačiau Kyjivas tikisi daugiau aiškumo.
„Kartu pateikėme keletą pasiūlymų, kaip galėtume patobulinti savo politinius sprendimus ir politinį dialogą“, – sakė N.Galibarenko.
Vis dėlto ji nedetalizavo, kokius konkrečius galimus Aljanso žingsnius turi omenyje, kalbėdama apie kelią į narystę.
„Norėtume pamatyti labai drąsų politinį sprendimą“, – kalbėjo ambasadorė.
Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio NATO įsipareigojimo dėl jos narystės Aljanse. Vis dėlto Vakarų šalių diplomatai Briuselyje šiuo metu daugiausia dėmesio skiria praktiniams paramos klausimams.
Anot jų, apie Kyjivo narystę NATO prasmingiausia būtų kalbėti pasibaigus Rusijos invazijai į Ukrainą ir pasiekus taiką.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
