„Vašingtone atvirai sakoma: negalime parodyti jam linijos, nes jei tai padarysime, jis ją būtinai peržengs“, – penktadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje kalbėjo ekspertas.
V.Badrakas tikino, kad V.Putinas yra įsitikinęs, jog jeigu jis puls Baltijos šalis, NATO į tai nesikiš.
„Tai yra didžiulė grėsmė, nes Rusijai užpuolus Baltijos šalis, NATO susidurs su išlikimo klausimu – arba ji atsakys į agresiją jėga, arba organizacija žlugs“, – tvirtino jis.
V.Badrakas sakė, kad visiškai nesvarbu, jog Rusijos kariuomenės galia siekia 10–20 proc. NATO šalių galingumo, Rusijos vadovas – vienvaldis, o Aljanse nuolat reikia siekti konsensuso, tai – silpnoji NATO vieta.
„V.Putinas nori žmonių, ginkluotės susidūrimo, jam tai patinka. Jis nori, kad augtų abipusė neapykanta. Jis dar 2008 metais pradėjo kurti ukrainiečio – ruso priešo įvaizdį. Mes apie tai sakėme savo valdžiai, tačiau, deja, nieko nebuvo daroma, nes Ukrainoje buvo aukštas pacifizmo lygis. Ši priežastis ir Rusijos karinė bazė Kryme lėmė, kad Krymas buvo aneksuotas itin lengvai“, – teigė jis.
Pasak jo, laikydamas sunkiąją karinę techniką prie Ukrainos sienos, Kremlius gąsdina ne Kijevą, o Vakarų lyderius.
V.Badrakas pabrėžė, kad Ukrainos valdžia daro klaidą vis dar laukdama karinės pagalbos iš kitų valstybių, esą jau gerokai anksčiau reikėjo pradėti pokalbius dėl jos pirkimo. „Jeigu, ukrainiečiai pirktų technikos iš Lenkijos, tai Lenkija taptų mūsų sąjungininke. Jei nebus vienybės tarp valstybių šiandien, rytoj bus kalbama kariniais metodais“, – pabrėžė jis.
Anksčiau V.Putino niekas nevertino rimtai
Gynybos ekspertas pasakojo 1991 metais buvęs sovietų karininkas Lietuvoje. „Nors galiausiai į Vilnių buvo pasiųsta Pskovo divizija, mes, jauni kareivukai, neturėjome jokių abejonių ir būtume ėję. Tai yra ilgo, gudraus ir klastingo psichologinio apdirbimo rezultatas, o tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, – 1991 metų situacijos projekcija“, – teigė jis.
Kodėl agresija tapo įmanoma? Nes mes ją leidome, mes nusilpome, mes nematėme to, kas vyko 2003–2013 metais.
Anot V.Badrako, bėda, jog niekas iki šių metų pradžios nevertino V.Putino rimtai, tuo metu jis karui ruošėsi ne vienerius metus: „Apie tai, kad Ukrainoje gyvena 17 mln. etninių rusų, jis pareiškė 2008 metais, tačiau to niekas nepastebėjo. Ir tai buvo žinutė ne Kijevui, o Londonui, Paryžiui, Vašingtonui. Kodėl agresija tapo įmanoma? Nes mes ją leidome, mes nusilpome, mes nematėme to, kas vyko 2003–2013 metais.“
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Ukrainos lyderiai rimtai nežiūrėjo į gynybą, 2010-2013 metais Ukrainos kariuomenės žlugdymas Kremliaus paliepimu buvo daromas sąmoningai.
Išaugino daugybę prokremliškų nuomonės lyderių
Anot jo, V.Putinas karui ėmė ruoštis daugiau kaip prieš dešimtmetį, Ukrainoje pradėjus kalbėti apie norą tapti NATO nare.
„Kremlius iškart užsimanė patikrinti, kaip Ukraina moka priešintis. Jis suprato, kad karinė šalies jėga silpna, bet žmonės gintųsi. Galiausiai pasiektas kompromisas ir tuometis prezidentas Leonidas Kučma atsisakė minties siekti priklausyti NATO, o Rusija atsitraukė“, – teigė jis.
Nuo 2004 metų Kremlius ėmėsi įgyvendinti planą, pagal kurį Vakaruose vienas po kito ėmė atsirasti prokremliški nuomonės lyderiai.
Vėliau Ukrainos valdžia paskelbė atsisakanti planų tapti NATO nare, bet karui besirengiantis V.Putinas ėjo toliau.
„Mes daug kartų įspėjome savo valdžią dėl to. Akivaizdžiausia tai buvo Rusijai savo karinę doktriną papildžius nuostata, kad ji pasirengusi ginti rusakalbius bet kurioje valstybėje“, – teigė jis.
Nuo 2004 metų Kremlius ėmėsi įgyvendinti planą, pagal kurį Vakaruose vienas po kito ėmė atsirasti prokremliški nuomonės lyderiai. Jis pabrėžė, kad tai didžiausią mastą įgavo ne tik Ukrainoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Kazachstane.
„Iš Čekijos ir Vengrijos valdžios veiksmų matyti, kad kažkas įvyko, šalių lyderiai akivaizdžiai tampa lojalūs Kremliui, galbūt, kad šalys netaptų tokių veiksmų objektu“, – teigė jis.
Kremliaus pakalikas: silpnas, bet trokštantis valdžios
V.Badrakas teigė, kad Rusija nesustos – ir toliau bus bandoma diskredituoti įvairių šalių valdžią, bus ieškoma pagalbininkų, kuriuos bus galima suvilioti pinigais arba valdžia.
Gynybos eksperto teigimu, Kremliaus režimas remiasi asmenimis, kuriems savo šalyse stinga savirealizacijos galimybių, jie yra per silpni ką nors padaryti, bet nori jaustis svarbūs, trokšta valdžios: „Donecke ir Luhanske į valdžią atėjo kriminaliniai autoritetai. Jie dėl savo asmenybių silpnumo nemokėjo savęs tinkamai realizuoti, todėl į užduotis kibo su didele jėga. Ten didelė rotacija, valdžią gauna tie, kurie labiausiai pasirengę klausyti Kremliaus komandų.“
V.Putinas nuolat tikrina ribas, vienas geriausių to pavyzdžių – Estijos saugumo pareigūno pagrobimas.
Ekspertas pabrėžė, kad Ukraina vadinamąsias Luhansko ir Donecko „liaudies respublikas“ turėtų skubiai pripažinti teroristinėmis organizacijomis.
„Man nemalonu kritikuoti mūsų valdžią, bet reikia, nes pamokas reikia išmokti. Separatizmo plykstelėjimus Kryme ir Donbase lėmė tai, kad valdžia ten niekada neturėjo geros socialinės politikos, tai puikiai išnaudojo V.Putinas, ne tik per žiniasklaidą“, – sakė jis.
V.Badrakas ne kartą pabrėžė, kad V.Putinas nuolat tikrina ribas, vienas geriausių to pavyzdžių – Estijos saugumo pareigūno pagrobimas.
„V.Putinas – labai pavojinga asmenybė, nesveika, apsėsta – tai reikia turėti galvoje, – pabrėžė jis. – Aukšti Lenkijos gynybos pareigūnai sako, kad jie netiki, jog kitose šalyse gyvenantys rusai yra tokie patys, kokie gyvena Rusijoje. Galima su tuo sutikti, tačiau Ukrainos patirtis rodo, kad jie V.Putinui nereikalingi, jie – tik pretekstas, tik pasiteisinimas pradėti veiksmus."