Interviu BNS Vilniuje viešintis Ukrainos kariuomenės vadas sako nematantis ženklų, kad karinio konflikto šalies pietryčiuose eskalacija galėtų būti suvaldyta, taip pat neturi duomenų, jog kariniai veiksmai galėtų suintensyvėti artimiausiu metu. V.Muženko pabrėžia, kad Ukraina tūkstančiais skaičiuoja karo aukas, o konfliktą Rusija naudoja ir kaip psichologinį spaudimą derantis su Vakarais dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo.
Kariuomenės generalinio štabo viršininkas dėkoja Lietuvai už paramą tiekiant ginkluotę ir karines konsultacijas bei užsimena apie galimus vyriausybinius kontraktus dėl Lietuvos turimos ginkluotės sistemų remonto Ukrainoje. Jis išlieka ramus ir dėl JAV tolimesnės paramos Ukrainai atėjus išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo administracijai.
– Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri Ukrainai ėmė tiekti taip vadinamąją mirtiną ginkluotę. Kaip tai vertinate ir kokios paramos tikitės iš Lietuvos ateityje?
– Esame labai dėkingi ir lietuvių tautai, ir Vyriausybei, ir ginkluotosioms pajėgoms už tą palaikymą, kuris Ukrainai rodomas jau kurį laiką vykstant Rusijos agresijai. Provokacijos tęsiasi ir pagalba mums yra itin reikalinga. Lietuva yra viena tų šalių, kuri vykdo Ukrainos palaikymo politiką kovoje dėl nepriklausomybės.
Visų pirma, mes tikimės nuolatinio palaikymo, nes ši parama reikalinga Ukrainai, kad ji suprastų (ir mes suprantame), kad esame ne vieni šioje kovoje, šiame pasipriešinime.
Kalbant apie mirtiną ginkluotę – taip, mes iš tiesų gavome tam tikrą kiekį ginkluotės, kuri naudojama Ukrainos kariuomenėje. Ir už tai esame labai dėkingi. Tikimės, kad bendradarbiavimas tiek šioje, tiek kitose srityse tęsis. Juolab, kad be ginkluotės tiekimo pagalbą taip pat teikia lietuvių instruktoriai, patarėjai tiek Gynybos ministerijoje, tiek generaliniame štabe, ypač kalbant apie specialiųjų operacijų pajėgas.
Tai yra naujo tipo ginkluotosios pajėgos, kurios tik pradedamos kurti – gruodį kaip tik sueis metai, kuomet jos buvo įkurtos. Šiuo metu kaip tik ruošiami instruktoriai ir nuo kitų metų jau vykdysime jų rengimą naujajame mokymo centre, kurį įkūrėme specialiųjų operacijų pajėgoms. Būtent čia sulaukėme didžiausios paramos iš Lietuvos, iš tų instruktorių, kurie rengė mūsų karius.
Visų pirma, mes tikimės nuolatinio palaikymo, nes ši parama reikalinga Ukrainai, kad ji suprastų (ir mes suprantame), kad esame ne vieni šioje kovoje, šiame pasipriešinime. Netgi vakar aptarėme tolimesnį bendradarbiavimą: pagrindinis dalykas vėl buvo klausimas dėl specialiųjų operacijų pajėgų, dėl instruktorių, dėl profesionalaus seržantų korpuso parengimo. Taip pat aptartos kai kurios pozicijos dėl materialinių priemonių, įskaitant ir ginkluotę.
Bendradarbiavimas bus abipusis, nes turime infrastruktūros galimybes atlikti Lietuvių kariuomenės ginkluotės sistemų remontą. Tai yra viena iš perspektyvių abiems pusėms naudingo bendradarbiavimo krypčių.
– Kokius ginkluotės elementus turite omenyje?
– Kol kas nenoriu kalbėti – kai bus užbaigti kontraktai, tada bus žinoma. Apskritai, Ukrainos ir Lietuvos karinių pajėgų bendradarbiavimas turi gilias šaknis: kartu vykdėme užduotis Irake, veikė Ukrainos kontingentas, Ukrainos kariai veikė Lietuvos kontingente Afganistane.
– Kurios ES valstybės, jūsų nuomone, galėtų parodyti daugiau dėmesio padedant Ukrainai? Kokios pagalbos kariuomenei dar reikėtų?
– Vykdomos sankcijos – tai jau rimtas Ukrainos palaikymas jos kovoje. Yra ir materialinės, finansinės pagalbos priemonių. Manau, kad tai šiuo metu dar yra derybų klausimas, kai kurie projektai jau vykdomi. Norėtųsi, aišku, daugiau, bet turime tai, ką turime.
– Kokia apskritai situacija fronte pietryčių Ukrainoje? Ar artimiausiu metu įžvelgiate galimą aktyvesnių karinių veiksmų riziką?
– Ukrainos pietryčiuose stabilumo kol kas nematome, ir, kaip suprantu, artimiausiu metu jo ir nebus: nuolat vykdomos provokacijos, apšaudymai. Jų dažnumo skalė tai kyla į viršų, tai leidžiasi, ji turi tam tikrą tendenciją: kai tik vyksta kokie nors tarptautiniai susitikimai, ar Normandijos formate, ar ekspertų, ar užsienio reikalų ministrų, Vyriausybių lygmeniu, kreivė žaibiškai krinta žemyn. Kai tik susitikimai baigiasi – vėl kyla ir pikas įprastai būna tarp susitikimų. Tai savotiškos psichologinio spaudimo elementas tiek Ukrainai, tiek visiems derybinio proceso dalyviams, kad būtų priimta Rusijos pozicija. Tad kažkokių ypatingų, masinių veiksmų artimiausiu metu nenumatome.
Yra stebimas pasiruošimas – apšaudymai, provokacijos, Ukrainos pusė skaičiuoja tiek sužeistuosius, tiek žuvusiuosius. Jau yra apie 2,6 tūkst. žuvusiųjų nuo 2014-ųjų metų iki dabar, apie 10 tūkst. sužeistųjų. Tai yra dideli skaičiai, dideli, rimti Ukrainos praradimai.
– Ar Ukraina apskritai svarsto galimą scenarijų, kad separatistai, palaikomi Rusijos, gali sukurti taip vadinamą koridorių į Krymą? Kokie dar scenarijai svarstomi ir ar jiems pasirengta?
– Mes peržiūrime ir šį, ir kur kas masyvesnius scenarijus. Kalbate apie separatistus, bet ar tai separatistai – dar reikėtų išsiaiškinti. Turbūt žinote, kad visi naujienų kanalai, agentūros, visų pirma, Rusijos, taip pat ir tolimesnio užsienio, skelbė apie „Motorolos“ (prorusiškų separatistų vadeiva Arsenijus Pavlovas – BNS) žūtį. Jis – vienas šių kovotojų lyderių, gimęs visai ne Ukrainoje, ne Donbase, o Rusijoje. Taigi kalbama apie kontingentą, kuris ten yra suburtas šiuo metu, plius reguliarios Rusijos kariuomenės dalinius.
Taigi, yra ir toks variantas, yra ir daug kitų variantų, kai situacija gali išsivystyti į gerokai masyvesnius veiksmus. Mes peržiūrime galimus scenarijus nuo konflikto eskalacijos Ukrainos pietryčiuose iki plačios agresijos likusioje Ukrainos teritorijoje. Pagal šį scenarijų rengiamos atsakomosios priemonės. Kariai tam rengiasi, daliniai komplektuojami, ir šiuo metu pajėgūs pasipriešinti Rusijos federacijai.
Kadangi mes tam rengiamės, prognozuojame tai, vadinasi, manome, kad šie scenarijai gali būti realūs.
– JAV iki šiol palaiko Ukrainą kovoje su separatistais. Kaip manote, ar gali pasikeisti Ukrainos ir JAV karinio bendradarbiavimo kryptis atėjus į valdžią prezidento D.Trumpo administracijai? Ar esate pasiruošę galimoms permainoms?
– Tai yra politika, aš, kaip kariuomenės atstovas, nelabai galiu to komentuoti. Iš to, ką žinome bendraudami su JAV kariuomenės atstovais, jokių permainų kol kas neturėtų būti. T.y. tiek ir dėl paramos, tiek ir dėl patarėjų ruošiant instruktorius, dėl materialinės paramos, dėl kurios jau sprendimai priimti. Jokių kitų signalų šiuo metų nėra. Gauname įvairių krypčių patikos fondų paramą, kuri skirta ginkluotųjų pajėgų reformai, NATO standartų siekimui. Ji vertinama apie 500 mln. dolerių. Mes esame tuo labai patenkinti, esame dėkingi už pagalbą ir būtent už tai, kaip JAV padeda.
– Vis dar pasigirsta nemažai kritikos, kad Ukraina susiduria su sunkumais kovoje prieš korupciją. Kiek ji paplitusi tarp kariškių, skirtinguose kariuomenės lygmenyse, kiek masiškas yra šis reiškinys ir kaip jums sekasi su kuo kovoti?
– Yra tam sukurta struktūra – karo policija. Negalėčiau kalbėti apie masinius korupcijos procesus ginkluotose pajėgose, šiuo metu tokių priekaištų nesulaukiame. Žinoma, atskirų atvejų yra, tai apima ir karinių komisariatų veiklą, ir tam tikri „perlenkimai“ kariuomenės aprūpinimo sistemoje. Bet apie masinę korupciją gynybos sistemoje, manau, nederėtų kalbėti. Kalbant apie valstybę – yra ir atitinkami teisės aktai, ir struktūros, elektroninis deklaravimas, kuris taip pat yra esminis žingsnis didinant kovos su korupcija kokybę.
– O ar šiuo metu susiduriate su karininkų lojalumo problemomis?
– Ne, sakyčiau, kad ne. Yra galbūt pavieniai asmenys, buvo atlikti tam tikri operatyviniai veiksmai. Bet tai nėra masiška. Nors gali būti tam tikrų nesusipratimų – nekalbu apie lojalumą, bet apie nesusipratimus su kai kuriais asmenimis.
– Prezidentas Petro Porošenka yra išreiškęs politinę valią dėl Ukrainos stojimo į NATO ateityje. Ar Ukrainos kariuomenė tam ruošiasi, kaip vykdoma kariuomenės modernizacija siekiant atitikti NATO standartus?
– Ukrainos prezidentas yra pavedęs karinėms pajėgoms visiškai pereiti prie NATO standartų iki 2020-ųjų. Mums tai yra ambicinga užduotis. Manau, kad mes to pasieksime. Šiuo metu ginkluotose pajėgose vykdoma daugybė priemonių, pradedant nuo jų operatyvinių gebėjimų stiprinimo, vyksta pačios valdymo struktūros kaita, permainos aprūpinimo, taip pat ir medicininio, sistemoje. Peržiūrimi ir kadrai – turiu omeny ir karius, ir seržantus, ir karininkus. Net ir specialiųjų operacijų pajėgų sukūrimas yra taip pat vienas iš tų žingsnių, kuris mus priartina prie NATO standartų – būtent jais vadovaujantis ir kuriamos šios pajėgos. Ginkluotės suvienodinimas – taip pat.
– Kiek šioms permainoms reikia investicijų, ar finansavimo biudžete pakanka?
– Sunku apie tai kalbėti, vertinti ekspromtu, bet kitų metų biudžete planuojamas finansavimas iš esmės yra pakankamas šioms priemonėms. Yra sprendimai ir dėl užsienio finansinių resursų, finansinės pagalbos. Jei viskas vyks taip, kaip planuota, manau, bus labai rimtas žingsnis į priekį pritaikant mūsų ginkluotąsias pajėgas NATO standartams, suderinamumui su NATO.
– Kalbant apie Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos bendrą brigadą, kada, jūsų nuomone, ji gali pasiekti didžiausius pajėgumus, kokie jos tikslai?
– Kalbame apie 2018-uosius – tai būtų pirmasis šiuolaikinės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados efektyvios struktūros kūrimo etapas. Šiuo metu daromi reikalingi veiksmai: ji jau buvo pademonstruota Ukrainos nepriklausomybės minėjime.
– Dėkoju už pokalbį.
-----------------
Tarp Maskvos ir Kijevo didžiulė įtampa tvyro nuo 2014 metų kovo, kai Rusija okupavo, o vėliau aneksavo Krymą, reaguodama į Ukrainoje įvykusią revoliuciją, per kurią buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Nepaisant 2015-aisiais pasiekto Minsko susitarimo, kuriuo sutarta dėl laipsniško karinių veiksmų nutraukimo ir kitų priemonių siekiant taikos, konfliktas Ukrainos rytuose tęsiasi toliau.
Lietuva reiškia tvirtą paramą Ukrainai šiame konflikte: yra perdavusi ginkluotės elementų, priima gydytis sužeistus ukrainiečių karius, dalyvauja apmokant Ukrainos karius. Lietuva su Lenkija ir Ukraina 2013-aisiais yra įsteigusios trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG.
ES iki šių metų pabaigos yra pratęsusi ekonomines sankcijas Rusijos naftos, finansų ir gynybos sektoriams, jos jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos konflikte ir Krymo aneksiją. Lietuva pasisako už tai, kad sankcijos būtų pratęstos.
Sankcijos įvestos po to, kai 2014 metų liepą virš rytų Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas. Rusija neigia prisidėjusi prie lėktuvo numušimo bei kartu su Ukrainos separatistais kaltina tuo Ukrainos pajėgas. Vakarai taip pat kaltina Rusiją separatistų rėmimu.
