„Neprašiau išsaugoti man Lietuvos pilietybės. Tapdamas Ukrainos piliečiu, supratau, kad teks atsisakyti Lietuvos pilietybės ir sąmoningai priėmiau sprendimą tapti ministru. Aš įvykdžiau ir vykdau visus įstatymo reikalavimus. Ukrainos įstatymai duoda dvejų metų terminą patvirtinti, kad nesu kitos šalies pilietis“, – sakė A.Abromavičius. Ministro komentarą BNS trečiadienį perdavė jo atstovas spaudai Olegas Šimanskis.
Jis teigia, jog dar 2014 metų gruodžio 15 dieną įspėjo Lietuvos ambasadą Ukrainoje apie tai, jog jam buvo suteikta Ukrainos pilietybė ir ekonomikos ministro postas, žinodamas, kad, pagal Lietuvos įstatymus, Lietuvos pilietybės netenkama dirbant kitos valstybės tarnyboje be Vyriausybės leidimo.
Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą išsaugoti A.Abromavičiaus Lietuvos pilietybę, nors įstatymai numato, kad pilietybė prarandama, jei asmuo be leidimo dirba kitos valstybės tarnyboje.
Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybės netenkama, „jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo“.
Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė BNS sakė, kad departamentas laikosi pozicijos, jog ši įstatymo nuostata neturėtų būti taikoma asmenims, kuriems leista turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę.
A.Abromavičiui pirmą kartą grėsmė netekti Lietuvos pilietybės kilo vos įgijus Ukrainos pilietybę, nes Lietuvos įstatymai griežtai riboja dvigubą pilietybę. Ukrainos ministrui pritaikyta įstatymo nuostata, kad dvigubą pilietybę gali išsaugoti asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonys.
Migracijos departamento vertinimu, A.Abromavičius šias sąlygas atitiko, nes XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje iš Lietuvos išvyko A.Abromavičiaus prosenelis. Jis tarpukariu emigravo į Braziliją, turėdamas Lietuvos pilietybę.
