Jos teigimu, šie rinkimai rengiami ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, todėl negali būti laikomi legitimiais.
„Šiandien atstovaudama Ukrainos parlamentui paprašiau palaikyti rezoliuciją dėl Rusijos prezidento rinkimų teisėtumo nepripažinimo. V.Putinas rinkimus nori surengti ir laikinai okupuotose teritorijose. Mums tai labai svarbus klausimas, prašytume Lietuvos Seimo palaikyti tokią rezoliuciją ir šių rinkimų nepripažinti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė O.Kondratiuk.
Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją ir Kremliuje likti mažiausiai iki 2030 metų.
Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V.Putinui tai pavyks. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.
Nuo 1999 metų gruodžio pabaigos 71-erių V.Putinas valdo Rusiją kaip prezidentas arba ministras pirmininkas.
O.Kondratiuk, Vilniuje viešinti minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, teigė, kad tai nėra tik Rusijos ir Ukrainos karas. Anot jos, tai karas tarp autoritarizmo ir demokratijos.
„Svarbu pabrėžti demokratinio pasaulio atsakomybę šiuo klausimu, nes tikrai V.Putinas nesustotų ties Ukraina. Jeigu kris Ukraina, tokiu atveju kris ir daugelis Europos valstybių“, – tvirtino Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė.
Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad per susitikimą aptarti svarbiausi Ukrainos poreikiai šiuo metu.
„Suprantama, kad karinė pagalba, ko reikia fronto linijoje, yra svarbiausia Ukrainai, ir čia Lietuva stengiasi maksimaliai padėti, kuo gali. Be kita ko, ir bendraudami su užsienio kolegomis, sąjungininkais, partneriais, raginame neatidėlioti paramos, kadangi dabar tai yra tai, kas svarbiausia, tai yra pagrindas ne tik Ukrainai, bet ir mūsų, visos Europos saugumui ir tarptautinės tvarkos stabilumui“, – per spaudos konferenciją sakė ji.
„Laikas yra svarbus, ir jis Kyjive, o ypač fronto linijoje, eina kur kas greičiau negu ramiose Europos sostinėse“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
O.Kondratiuk taip pat akcentavo karinės paramos svarbą.
„Mums dabar labai svarbu suvienyti pastangas, kad Ukraina būtų aprūpinta reikalinga ginkluote, sviediniais. Visų pirma, mums svarbu pasiekti, kad JAV būtų priimtas karinės paramos paketas, tada turėtume kuo kariauti, taip pat labai svarbu oro gynyba“, – tvirtino ji.
Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė akcentavo ir karinės pramonės plėtrą, pagalbą išminuojant Ukrainos teritoriją.
„Apie 30 proc. Ukrainos teritorijos yra užminuota, tai yra du su pusę karto didesnė teritorija nei Lietuva. Galite įsivaizduoti, kiek daug reikia įdėti pastangų tam, kad mes tiesiog galėtume toliau gyventi“, – sakė ji.
Paklausta apie mobilizacijos galimybę Ukrainoje, O.Kondratiuk teigė, kad šis klausimas bus išspręstas šalies viduje.
„Kalbant apie mobilizaciją, mes šį klausimą išspręsime savo šalyje, mes tai padarysime demokratiškai, skaidriai ir bendradarbiaudami su Vyriausybe, prezidentu“, – sakė ji.
Ukrainos parlamento atstovė pirmadienį taip pat pagerbė fronte praėjusią savaitę žuvusio lietuvio savanorio Tado Tumo atminimą.
Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės vadovaujama delegacija Vilniuje dar susitiks su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais, ministrais, kitais pareigūnais.
Susitikimuose planuojama aptarti Lietuvos Seimo palaikymą ir paramą Ukrainai, jos poreikius ir integracines pastangas siekiant narystės Europos Sąjungoje, Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių klausimus.
