„Prieš 500 metų žmonės pasirinko europietišką kultūrą ir vertybes – kaip ir dabar. Prieš 500 metų mes kovoje prieš Maskvą – kaip ir dabar. Bijau, kad tai gali tęstis dar 50 metų, nes Rusija niekada nesikeičia, tie žmonės nesikeičia“, – susirinkusiesiems sakė O.Arestovyčius.
Jis konferencijoje skaitė pranešimą apie ukrainiečių valią nepasiduoti ir kovoti prieš Rusiją, vasario pabaigoje pradėjusią karą kaimyninėje valstybėje, siekiančioje europinės ir transatlantinės integracijos.
Režimo aukos – rusai ir baltarusiai
Pasak O.Arestovyčiaus, pagrindinės Rusijos vadovo Vladimiro Putino aukos yra rusai ir baltarusiai.
„Mano nuomone, pagrindinės Putino režimo aukos yra Rusijos ir Baltarusijos žmonės. Ir tai yra problema (...) Tikiuosi, kad ateityje tiek Rusija, tiek Baltarusija bus laisva“, – kalbėjo V.Zelenskio visuomeninis patarėjas.
Jis pasakojo, kad Ukrainos pusėje ir dabar kovoja tiek baltarusiai, tiek rusai – jie tai daro fronte, kur vyksta nuožmiausi mūšiai.
„Rusai labai motyvuoti, jie patys prašo juos paskirti į pačias karščiausias fronto vietas. Jie noriai treniruojasi ir puikiai kaunasi“, – pasakojo O.Arestovyčius.
Jis pridūrė dėl to manantis, jog rusai turi „daug potencialo“ pasipriešinti V.Putino režimui.
„Chersoną susigrąžinsime po vieno ar dviejų mėnesių“
Be kita ko, jis teigė esantis įsitikinęs, kad „po mėnesio ar dviejų“ Ukraina atsiims strategiškai svarbų Chersono miestą pietuose.
Šiuo metu Chersono srityje vyksta bene įnirtingiausi mūšiai, kur Ukrainos pajėgos yra pradėjusios aktyvius puolimo veiksmus.
Chersono sritis yra svarbus Ukrainos žemės ūkio regionas ir ribojasi su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu
Viena galimybė Rusijos opozicijai
Taip pat O.Arestovyčius pasakojo manantis, kad Rusijos opozicijai turėtų būti suteiktas vienas šansas pakeisti situaciją šalyje, kai grius Kremliaus režimas.
Kitu atveju, pasak V.Zelenskio patarėjo, Rusija greičiausiai turės būti padalinta.
„Jeigu jiems nepavyks, mes turėsime juos padalinti, nes mes niekada nebūsime saugūs, nes jie tiek Ukraina, tiek Baltarusija bando naudotis kaip įrankiais“, – kalbėjo O.Arestovyčius.
Pasak jo, Vakarai – NATO ir Europos Sąjunga – gali nuspręsti suteikti tik vieną tokią galimybę.
„Jeigu ne, jie ir toliau darys tą patį“, – sakė Ukrainos prezidento atstovas.
Jo teigimu, po to, kai Ukraina laimės karą, Vakarai turės priversti Rusiją atsisakyti branduolinio ginklo – tai bus pagrindinė sąlyga.
Tuo metu, jeigu po karo Rusija ir toliau mėgins ginkluotis, jie įrodys, kad „ir toliau yra imperija“.
Kremliaus planas buvo užimti Rytų Europą?
O.Arestovyčiaus manymu, pradinis Maskvos planas buvo greitai užimti Ukrainą ir toliau veržtis į Lenkiją, Baltijos šalis ir visą Rytų Europą, iš kur karo išvakarėse Rusija reikalavo išvesti NATO pajėgas.
„Jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, – red. past.) mąsto istoriškai ir geopolitiškai. Ir pagrindinis šios karinės kampanijos sumanymas, mano nuomone, buvo perimti visą Rytų Europą. Turėdama Ukrainą Rusija yra didžioji imperija, be Ukrainos ji – niekas. Taigi, tikslas ir sumanymas buvo paimti Ukrainą, po to, užsitikrinus resursus, pulti Rytų Europą: Baltijos valstybes, Lenkiją pirmiausiai“, – teigė O.Arestovyčius.
„Tik duokite mums ginklų“
Paklaustas, ką turi daryti Vakarų valstybės, šiuo metu besitariančios, kaip toliau remti Ukrainą, O.Arestovyčius atsakė, kad svarbiausia parama yra ginklais.
„Tik duokite mums ginklų (...) Mums reikia labai daug ginklų“, – pabrėžė V.Zelenskio patarėjas.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainai reikalingi kuo galingesni ginklai. Be to, gyrė Vakarų suteiktą ginkluotę, nes ji veikia gerokai tiksliau.
„Kad įveiktume Rusiją, mums reikia dvigubai daugiau ginklų nei dabar. Tai būtų pakankamai tam, kad laimėtume šitą karą“, – tvirtino O.Arestovyčius.
„Tikiuosi, kad Ramšteine šiandien bus sutarta kažkas panašaus. Taip pat mums reikia karo lėktuvų“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Vokietijoje, Ramšteine, Ukrainą remiančių šalių gynybos ministrai ir kariuomenių vadai tariasi dėl tolimesnės paramos Ukrainai.
Pergalė Oršos mūšyje
Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną, jo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir sąjungininkų kariuomenė sumušė gerokai didesnes maskvėnų pajėgas.
Mūšio lauke LDK ir sąjungininkų pajėgos, vadovaujamos Konstantino Ostrogiškio, buvo gerokai mažesnės – apie 30 tūkst. karių. Tuo metu priešo kariuomenę sudarė apie 80 tūkst. karių.
Mūšis baigėsi Rusijos kariuomenės panišku bėgimu, jos persekiojimu.
Ši pergalė padėjo stabilizuoti padėtį rytuose ir leido Lietuvai prisistatyti vakarų pasaulyje tvirtu Vakarų civilizacijos gynybos bastionu rytuose.