ULAC duomenimis, Lietuva priskirta prie difterijos rizikos šalių. Per pastarąjį dešimtmetį šalyje užregistruoti trys šios ligos atvejai: 2008 metais – du, vienas jų baigėsi mirtimi, dar vienas ligos atvejis užfiksuotas 2011 metais.
Teigiama, kad didžiausias sergamumas Europoje šia liga fiksuojamas Latvijoje, o pastaraisiais metais ligos atvejų nustatyta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje.
Tuo metu stabligės atvejų užregistruota daugiau – kasmet po du–tris susirgimus, iš jų vienas–du baigiasi mirtimi. ULAC duomenimis, mirštamumas nuo šios ligos Lietuvoje siekia 40 procentų.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruota 17 stabligės atvejų, iš jų aštuoni baigėsi mirtimi. Didžiąją dalį sergančiųjų sudarė senyvo amžiaus žmonės, kurie nebuvo skiepyti nuo stabligės.
Susirgti difterija ir stablige rizikuoja neskiepyti nuo šių infekcijų neskiepyti ar nepilnai paskiepyti žmonės.
-
Net ir prabangiose kelionėse tykančios infekcijos: kaip nuo jų apsisaugoti?
-
Mažiausią atsparumą tymams Lietuvoje turi 36–45 metų gyventojai
-
Vilniuje sparčiai daugėja sergančiųjų tymais, yra daug užsikrėtusių gydytojų
-
VU mokslininkė: tymų plitimas Vilniuje rodo negeras tendencijas
-
Ieškoma būdų nemokamą skiepą nuo tymų pasiūlyti visiems 34–45 metų žmonėms
Difterija yra viena sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti infekcinė liga, pasireiškianti aukšta temperatūra, patinusiais limfmazgiais, sausu kosuliu, kaklo patinimu, pilkos spalvos gleivinės apnašos ant ryklės tonzilių ir gomurio. Tačiau kai kuriems jokie simptomai nepasireiškia, bet jie gali užkrėsti kitus.
Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, pasireiškianti trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais, „tirpimu“ užkrato patekimo vietoje, taip pat įvairaus stiprumo raumenų spazmais, nuo kurių gali lūžti ir kaulai ar dantys.
Abi šios ligos pasižymi aukštu mirštamumu.
