Preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 2736 skarlatinos atvejai, kai 2018-aisiais tokių atvejų registruota 1205.
ULAC pabrėžia, kad sergamumo šia ūmine užkrečiama liga dinamika svyruoja: 2010–2018 metais rodiklis kito nuo 23,6 iki 99,2 atvejo 100 tūkstančiui gyventojų – didžiausias sergamumas užfiksuotas 2014-aisiais. Liga pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais primenančiais švitrinio popieriaus tekstūrą bėrimais odoje.
Sergamumo skarlatina pakilimas stebimas ir kitose šalyse. Nuo 2014 metų Jungtinėje Karalystėje kasmet užregistruojama 15–30 tūkst. ligos atvejų, kai tuo tarpu ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkst. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos.
Skiepų nuo skarlatinos nėra, patariama laikytis higienos – plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan. Skarlatina dažniausiai serga vaikai iki 10 metų, negydomas asmuo kitus gali užkrėsti 2–3 savaites. Jei vartojami tinkami gydytojo paskirti antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki paros.
Skarlatina šiais laikais dažniausiai nėra labai pavojinga liga, tačiau kai kuriais atvejais vis tiek gali išsivystyti įvairios komplikacijos, tarp jų –ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, septinis artritas, meningitas, ūmus reumatas, reumatinė širdies liga ir kitos.
Skiepų nuo skarlatinos nėra, patariama laikytis higienos – plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
