Bet kokio tilto statybos bet kurioje vietoje per Kuršių marias turėtų didžiulę neigiamą įtaką ir padarytų saugomai teritorijai nepataisomą vizualinę bei fizinę žalą. Tokią išvadą prieš kelias dienas Pasaulio paveldo centrui išsiųstoje ataskaitoje pateikė pajūryje apsilankęs UNESCO Pasaulio paveldo komiteto tarptautinis ekspertas dr.Tarnas Fejerdy.
„Dabartinė situacija, kai jokio tilto nėra, priešingai, sudaro sąlygas veikti automatiniam žmonių srautų į neriją filtrui. Ypač kalbant apie per didelę vietovės apkrovą transportu. Todėl reikia aiškiai deklaruoti, kad dabartinė padėtis privalo išlikti nepakitusi“, – teigiama ataskaitoje Pasaulio paveldo centrui. Joje rekomenduota Lietuvos valdžiai teisiškai įtvirtinti draudimą statyti bet kokį tiltą į Neringą.
Specialistas įvertino ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įtaką Kuršių nerijos gamtai. Konstatuota, kad jis nekelia jokio neigiamo poveikio susiformavusiai aplinkai.
Ieškos kito sprendimo
Anot politikų, tiltas būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinio kuro, į aplinką išmesdamas teršalus.
Tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija viešėjo pamaryje sausio pabaigoje.
„Tikrai atsižvelgsime į UNESCO išvadas. Jei pasakė, kad tilto negalima statyti – nestatysime, galvosime apie tunelį. Laikausi tos pačios pozicijos: susisiekimas tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos turi būti geresnis, nes to nori patys neringiškiai“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos savivaldybės taryba pernai sausį pritarė tilto į Kuršių neriją statybos idėjai. Miesto politikų nuomone, tiltas būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinio kuro, į aplinką išmesdamas teršalus.
98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis nusidriekęs Lietuvos ir Rusijos teritorijose. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
