Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2020 12 02

Unikalus sprendimas: Visoriuose sunumeruotų Sodų gatvių pavadinimus keis Lietuvos ežerų vardai

Vilniuje galime rasti Visorių, Šeškinės, Bajorų, Naujanerių, Pupojų, Viršupio, Juodvarnių Sodų ir daugybės kitokių Sodų gatvių, kurios dar ir sunumeruotos. Tačiau keisti tokį savo gatvės pavadinimą į originalesnį ryžtasi reta sodų bendrija – matyt, gyventojai tiesiog nenori papildomų rūpesčių, o ir prie tokio pavadinimo jau įprato. Vis dėlto bent viena sodų bendrija tokių pokyčių nusprendė imtis.
Visorių sodų 23-oji 22-oji gatvės
Visorių sodų 23-oji 22-oji gatvės / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Sodų bendrija „Aušra“ Visoriuose yra viena iš tų retų sodų bendrijų, kuri nusprendė pakeisti savo gatvių pavadinimus. Dabar žmonės čia gyvena vadinamosiose Sodų gatvėse – Visorių Sodų gatvių yra ne viena.

Keis į ežerų pavadinimus

Trylika šių gatvių netrukus turės kitus pavadinimus – kaip 15min pasakojo čia gyvenanti Valentina, bendruomenė susitelkė ir Visorių seniūnaičio Sauliaus Staponkaus pastangomis atliko visas reikalingas procedūras, todėl šios miesto dalies gatvės netrukus turėtų turėti Lietuvos ežerų pavadinimus.

„2020 m. lapkričio 20 d. posėdyje Vilniaus Istorinės atminties komisija pritarė S/B „Aušra“ prašymui pakeisti esamus gatvių pavadinimus Verkių seniūnijoje: Visorių Sodų 2-osios į Lukno, Visorių Sodų 3-osios į Žuvinto, Visorių Sodų 4-osios į Musios, Visorių Sodų 6-osios į Rubikių, Visorių Sodų 7-osios į Margio, Visorių Sodų 8-osios į Asvejos, Visorių Sodų 9-osios į Lakajų, Visorių Sodų 10-osios į Baltelio, Visorių Sodų 11-osios į Kulpio, Visorių Sodų 12-osios į Pakalnio, Visorių Sodų 13-osios į Gėlos, Visorių Sodų 14-osios į Alaušo, Visorių Sodų 15-osios į Didžiulio“, – tokie bus naujieji gatvių pavadinimai be sodų ir skaičiaus.

Tam dar turės pritarti Vilniaus miesto taryba.

Masinio šių pavadinimų keitimo Vilniuje nėra. Greičiausiai daugumą gyventojų stabdo tai, kad pasikeitus adresui jiems teks papildomų nepatogumų. Be to, Istorinės atminties komisija rekomenduoja surinkti daugiau nei pusės gatvėje esančių pastatų savininkų sutikimus keisti gatvės pavadinimą. Jeigu norima pokyčių visoje sodų bendrijoje ar keliuose kvartaluose, pritariančiųjų turi būti dar daugiau.

Jau buvo keitęs

S.Staponkus prieš penkerius metus jau perėjo visą šitą procesą ir pasiekė, kad būtų pakeistas gatvės, kurioje jis gyvena, pavadinimas. Taip Visorių Sodų 5-oji gatvė tapo Germanto gatve.

„Tai precedento neturintis atvejis, nuo Smetonos, nuo Griniaus laikų, nuo neolito nebuvo keičiami gatvių pavadinimai visame kvartale. Nepaprastai įdomiai atrodo tie senieji gatvių pavadinimai, bet turiu pasakyti, kad yra žmonių, kuriems patinka, kad yra sunumeruota.

Matyt, kai kurie žmonės mėgsta būti sunumeruoti, ypač vyresnio amžiaus, nors aš ir pats ne jauniklis esu, jau mačiau 50 vasarų. Bet yra žmonių, kurie patenkinti – jie, matyt, įsivaizduoja, susilaukiau keletą tokių komentarų – koks vienas procentas taip klausė, kad neras gaisrinė, picos vežėjai ir pan.

Bet tai visiška neteisybė, nes aš prieš penkerius metus pakeičiau gatvės pavadinimą, kur gyvenu, praėjau tą kelią. Visorių Sodų 5-oji g. tapo Germano gatve – yra toks Germanto ežeras Telšiuose, aš prie jo gimiau. Ir visi randa, kad ir ką bekviesčiau“, – pokštaudamas pasakojo S.Staponkus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeškinės sodų 3-oji gatvė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeškinės sodų 3-oji gatvė

Jis tvirtina, kad ir problemų pakeitus pavadinimą patiems gyventojams nekyla jokių – tuo pasirūpina Vilniaus savivaldybė, Registrų centras ir kt. institucijos.

S.Staponkus sako savo rajone su didelėmis problemomis ir kaimynų nepritarimu nesusidūręs: susirinkime dėl gatvių pavadinimo keitimo buvo nubalsuota vieningai. Patys žmonės savo gatvėse jau buvo surengę susirinkimus, tarėsi. Toks entuziazmas ir aktyvumas, anot S.Staponkaus, stebino, nors kalbėti apie tai jis pradėjo jau seniai.

Gyventojai patys ieškojo, galvojo pavadinimus, seniūnaičiui teko tik tikrinti, ar tokių dar nėra – kartotis gatvių pavadinimai vienoje savivaldybėje negali. Tad, pasak pašnekovo, galima tarti, tai buvo daugeliui kirbėjusi mintis.

Tai precedento neturintis atvejis, nuo Smetonos, nuo Griniaus laikų, nuo neolito nebuvo keičiami gatvių pavadinimai visame kvartale. Bet yra žmonių, kuriems patinka, kad yra sunumeruota.

„Kai rašote laišką kur nors – į Mastrichtą, Bigbenui ar dar kokią šalį, adresas netelpa ant voko. Tenka dar kartais ir ne kompiuteriu rašyti, todėl tai primena lyg rašytum Salomėjos Nėries eilėraštį: „Iš negandingų vakarų/ Audrų perkūnijų prikrauti/ Lingavo debesų laivai“ 6, Vilnius. Tai ir netelpa ant voko nei S.Nėries eilėraštis, nei ta mūsų gatvė – Visorių Sodų 5-oji gatvė. Cirkas, kitaip nepavadinsi“, – kalbėjo Visorių seniūnaitis.

Jis dar pašmaikštavo, kad parduodant sklypą pirkėjas tikrai greičiau susidomės tuo, kuris yra Germanto gatvėje, o ne Visorių Sodų 5-ojoje.

Prašymų daug, keitimų – ne

Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius sako, kad komisija gana dažnai susilaukia sodų gyventojų prašymų pakeisti nerangius, apsunkintus skaičiais ir stokojančius unikalumo sodų gatvių pavadinimus.

„Kadaise tarybiniams kolektyviniams sodams gal ir pritikę, pastarieji, monotoniškai kartojantys sodų bendrijos pavadinimą ir skaičiuojantys gatvių eilę, šiandien atliepia ne visų vilniečių lūkesčius. SB „Aušra“ prašymas pakeisti bendrijos gatvių pavadinimus iš Visorių Sodų yra kol kas vienintelis, kuris buvo aptartas bendrijos narių susirinkime, o bendrijos narių pritarimas keisti gatvių pavadinimus buvo įformintas susirinkimo protokolu.

Iki šiol savivaldybei buvo pateikiami tik pavieniai fizinių asmenų prašymai pakeisti vienos ar kelių sodų bendrijų gatvių pavadinimus, kurie susideda iš dviejų žodžių, iš kurių antras yra „Sodų“, tačiau daugiau sodininkų bendrijų, kaip atskirų subjektų, prašymų pakeisti bendrijos teritorijoje esančių gatvių pavadinimus, iki šiol nesame gavę. Viliamės kad šiuo sprendimu kuriame naują pozityvaus pokyčio precedentą“, – teigė G.Jaunius.

Dovilės Markevičienės nuotr./Gediminas Jaunius
Dovilės Markevičienės nuotr./Gediminas Jaunius

Iš viso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra apie 850 gatvių, kurių pavadinimas susideda iš dviejų žodžių iš kurių antras yra „Sodų“.

Vadovaujantis Pavadinimų gatvėms, pastatams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu (Gatvių aprašu), gatvių pavadinimai turi būti kalbiškai taisyklingi, pavadinimai neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos. Pavadinimai su vietovardžiais turi būti oficialūs ir norminiai (išnykę vietovardžiai – tik norminiai), būti parenkami prioritetą teikiant nykstančių ar išnykusių krašto vietovardžių vardams.

Iki šiol savivaldybei buvo pateikiami tik pavieniai fizinių asmenų prašymai pakeisti vienos ar kelių sodų bendrijų gatvių pavadinimus, kurie susideda iš dviejų žodžių, iš kurių antras yra „Sodų“.

Pavadinimai su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims; pavadinimai, susiję su istoriniais, kultūriniais įvykiais (datomis), vietomis, turi būti reikšmingi Lietuvos valstybei. Gatvių pavadinimai suteikiami atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo.

Savo dokumentus teks tvarkyti pačiam

Pagal Gatvių aprašo vieną iš punktų, gatvių pavadinimą galima pakeisti dėl kelių priežasčių – kai keičiasi gatvės tipas, jos geografinė charakteristika – gatvė ilgėja ar sutrumpėja, sujungtai gatvei suteikiamas vienos iš buvusių gatvių pavadinimas, gatvę priskyrus kitai gyvenamajai vietovei, jei toks gatvės pavadinimas jau yra toje gyvenamojoje vietovėje ir t.t.

„Gatvės pavadinimo pakeitimą gali inicijuoti fizinis/juridinis asmuo, asmenų grupės. Pasiūlymas dėl gatvės (-ių) pavadinimo pakeitimo svarstomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijoje, jai pritarus, rengiamas Tarybos sprendimo projektas su grafiniais priedais. Gatvių aprašo nustatyta tvarka, informacija apie rengiamą Tarybos sprendimo projektą talpinama savivaldybės interneto tinklalapyje www.vilnius.lt, el.laiškai siunčiami seniūnijoms dėl informacijos paviešinimo, bei informuojami visi Nekilnojamojo turto savininkai/naudotojai esantys atitinkamoje gatvėje“, – tvarką aiškino G.Jaunius.

Po šių procedūrų, sprendimo projektas teikiamas tarybai, o politikams priėmus sprendimą gatvės ar gatvių pavadinimo pakeitimo duomenys perduodami Registrų centro Adresų departamentui.

„Dėl pakeisto nekilnojamojo turto objekto adreso turto savininkai patys turi kreiptis į Registrų centrą dėl pakeisto Nekilnojamojo turto objekto adreso įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Turto savininkai apie pakeistą adresą savarankiškai informuoja visas įstaigas ir instancijas, kurios, jų manymu, turi žinoti apie jų adreso pasikeitimą (pvz. gyvenamosios vietos deklaravimas, bankai, eksploatuojančios tarnybos, įmonių registras ir t.t.)“, – gyventojų laukiančius darbus jau pakeitus gatvės pavadinimą aiškino G.Jaunius.

Ne pagrindinė problema

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas ir Vilniaus tarybos narys Romasis Vaitekūnas vis dėlto tikino, kad tokie gatvių pavadinimų pakeitimai sodų bendrijose yra itin retas atvejis: „Tai unikalus, labai retas atvejis, kadangi susiklostė kažkokios tradicijos, žmonės ten gyvena, registruoti, o nemažai komplikacijų atsiranda keičiant gatvės pavadinimą. Ir išlaidos tam tikros gyventojams.“

R.Vaitekūnas pritarė, kad jeigu žmonės susitaria, apsisprendžia, tai pakeitimui Vilniaus savivaldybėje trukdžių neturėtų būti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Bajorų sodų 7-oji gatvė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Bajorų sodų 7-oji gatvė

„Kaip sako liaudyje – ne vardas žmogų peikia, o žmogus vardą. Pirmiausia reikia įtikinti bent daugumą, juk nėra taip, kad vienas sugalvojo ir keičia tą pavadinimą, tai juk palies visus – gatvių pavadinimų lentelės, numeriai, perregistravimas adreso. Antra vertus, visi artimieji, su kuriais bendraujama, žino tuos adresus, ar susirašinėjimui, nors tokio siuntimo paštu dabar mažiau, bet yra sveikinimo atvirukai ir pan.“, – kalbėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas.

Jis įsitikinęs dar tuo, kad tai tikrai nėra pagrindinė sodų bendrijų gyventojų problema – greičiau paprasčiausias formalumas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos