90 universiteto bakalauro studijų krypčių
Pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių.
Iš jų:
- Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje, tai yra net 41-oje studijų kryptyje;
- Vytauto Didžiojo universitetas lyderiauja 12-oje studijų krypčių;
- VILNIUS TECH universitetas pirmauja 11-oje studijų kryptčių;
- Kauno technologijos universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose studijų kryptyse;
- Vilniaus dailės akademija lyderiauja 5-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
- Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
„Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių anketinė nuomonė sudarė 30 taškų iš šimto. Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2280 darbdavių. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių alumnai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę.
Jei konkreti studijų kryptis yra vykdoma tik viename universitete, respondentai absolventus vertino dešimties balų skalėje.
Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, vertinome 2022 m. absolventų įsidarbinimą, praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie susikūrė darbo vietas patys, dirba savarankiškai. Absolventų įsidarbinimui suteiktas 15 taškų svoris.
Tiesa, jei kolegijų atveju darėme prielaidą, kad absoliuti dauguma absolventų turėtų įsidarbinti po studijų baigimo, tai vertinant universitetus preziumavome, kad po universiteto bakalauro studijų turėtų įsidarbinti pusė visų alumnų“, – apie vertinimo principus sakė reitingo rengėjai.
Taip pat į universitetų studijų krypčių vertinimą buvo įtraukta, kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2023 m. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.
Be to, atskirai pateiktas kiekvienos krypties priimtųjų į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas balo vidurkis bei žemiausias balas.
-
Geriausių mokyklų, kolegijų ir universitetų reitingas: kas pirmauja?
-
„Reitingų“ redaktorius: dešimtokų patikrinimų kartelė turės pragaištingų padarinių
-
Gintaras Sarafinas. Jei tikėtume egzaminais, Lietuvoje kas dvejus metus paūmėja degradacija
-
Gintaras Sarafinas. Kodėl niekaip nepavyksta sukurti vientisos švietimo sistemos?
„Du kriterijai: koks buvo visų 2023 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (10 taškų) bei koks į valstybės nefinansuojamas (10 taškų) studijų vietas pirmakursių žemiausias balas.
Dar du kriterijai: koks buvo visų 2023 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (5 taškai) ir į valstybės nefinansuojamas (5 taškai) studijų vietas pirmakursių balo vidurkis.
Taip pat vertinome 2022 m. studentų nubyrėjimą (15 taškų).
Stojantieji taip pat ras duomenis, kiek iš viso į kiekvieno universiteto kiekvieną studijų kryptį buvo priimta studentų bei, kiek toje kryptyje vykdoma studijų programų. Šių parametrų nevertinome. Jie pateikiami tik skaitytojų žiniai. Taip pat pateikiami dar ir SKVC vertinimai: kaip ši valstybinė institucija vertina kiekvienos krypties studijų programas“, – aiškina reitingų rengėjai.
Vertinant medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos studijų kryptis, remtasi tiek dalimi parametrų, kurie naudoti vertinant bakalauro studijų kryptis, tiek ir dalimi parametrų, kurie buvo įtraukti vertinant magistrantūros studijų kryptis.
Mokslo lygis labai įvairuoja
Pagal magistrų rengimą universitetų reitinge pirmauja ir Vilniaus universitetas, už savęs palikdamas tiek Vytauto Didžiojo universitetą, tiek techninių krypčių Vilniaus ir Kauno aukštąsias mokyklas.
„Vertindami universitetų magistrų rengimą įvertinome 84 studijų kryptis.
Iš jų:
- Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40-yje studijų krypčių;
- Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 11-oje studijų krypčių;
- Vilnius TECH universitetas bei Kauno technologijos universitetas lyderiauja 9-iose studijų krypčių;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija lyderiauja 3-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
- ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J.Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi 1-oje studijų kryptyje.
Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą 30 proc. viso dalykinio magistrantų rengimo reitingo svorio taip pat sudarė darbdavių (kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“) nuomonė.
Kita tiek – 30 proc. – sudarė mokslo rodiklių kryptyje lygis. Buvo remtasi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) naujausiu universitetų mokslo veiklos vertinimu. LMT vertino universitetų mokslo lygį kryptyje penkiabalėje sistemoje“, – teigia reitingų sudarytojai.
Anot jų, svarbu pastebėti, kad geriausio universiteto mokslo lygis skirtingose kryptyse labai įvairuoja: „Nė vienas universitetas nėra geriausias visose kryptyse. Štai, Vilniaus universitetas yra vienas nedaugelio, kurio mokslo lygis įvertintas 5-etu. Ir net 4-iose kryptyse: biochemijoje, filologijoje, filosofijoje ir etnologijoje, bet, pavyzdžiui, farmacijos ir slaugos kryptyse įvertintas vos vienetu. Beje, daugiau jokia kita kryptis jokiame universitete nebuvo įvertinta vienetu.
5-etą dar gavo ir Vytauto Didžiojo universitetas menotyros kryptyje. Daugiau joks universitetas negavo jokioje kryptyje 5-eto.
Atkreipsime dėmesį, kad tos universitetų studijų kryptys, kurios įvertintos mažiau nei 4 balais, nebegalės rengti doktorantų, o, jei negavo už mokslo lygį kryptyje trejeto, nebegalės rengti ir magistrų.
O štai tos, kurios negavo dvejeto, negalės rengti net ir bakalaurų. Tiesa, yra išlyga: silpnose kryptyse bus galima rengti studentus pagal pakopas, jei universitetas susiras stiprų konkrečioje kryptyje partnerinį užsienio universitetą arba, jei trys aukštosios mokyklos sudarys konsorciumą.“
Tos universitetų studijų kryptys, kurios įvertintos mažiau nei 4 balais, nebegalės rengti doktorantų, o, jei negavo už mokslo lygį kryptyje trejeto, nebegalės rengti ir magistrų.
Pirmauja Vilniaus kolegija
Vertintos ir kolegijos. Čia pirmauja Vilniaus kolegija.
Žurnalas „Reitingai“ pristatė iš viso 51-os koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą.
Iš jų:
- Vilniaus kolegija pirmauja 21-joje profesinio bakalauro studijų kryptyje;
- Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
- Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 5-iose vertintose studijų kryptyse;
- Kauno technikos kolegija lyderiauja 3-ose vertintose studijų kryptyse;
- Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirmauja 2-jose vertintose studijų kryptyse;
- Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
Kolegijų bakalaurų rengimo kokybė vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimą.
Gimnazijų reitingą rasite čia.
Daugėja mokančių už studijas
Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus G.Sarafino, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje nuosekliai daugėja mokančiųjų už studijas skaičius.
„Tūkstančiams šeimų Lietuvoje tenka mokėti vien dėl valdžių blaškymosi arba ydingos valstybinių brandos egzaminų sistemos“, – teigė jis.
G.Sarafinas priminė, kad ankstesnės kadencijos valdantieji buvo nusprendę siekti nemokamo bakalauro, kuomet visi stojamojo balo kartelę įveikę jaunuoliai galėtų gauti nemokamą studijų vietą. Tuomet apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas.
Šiandien to nemokamo bakalauro idėja yra užkasta, užlyginta, pastatytas paminklas, pamerktos gėlės, niekas nei galvoja, nei svarsto, nebėra tos minties.
„Šiandien to nemokamo bakalauro idėja yra užkasta, užlyginta, pastatytas paminklas, pamerktos gėlės, niekas nei galvoja, nei svarsto, nebėra tos minties. Pasikeitė valdantieji, niekas apie tai nebekalba“, – sakė G.Sarafinas.
Universitetų rodikliai, pasak G.Sarafino, rodo, kad jaunuolių, gaunančiųjų valstybės finansavimą stojant į aukštąsias mokyklas, skaičius svyruoja nuo 57 iki 67 procentų.
Jo teigimu, vien matematikos brandos egzaminai mokančiųjų už studijas skaičių padidina arba sumažina apie 3000, tiek jaunuolių tampa arba netampa valstybės finansuojamųjų vietų atstovais. Neišlaikius matematikos egzamino abiturientas negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas.
„Daugybėje valstybinių kolegijų anksčiau du trečdaliai jaunuolių gaudavo valstybės finansuojamas vietas, trečdalis mokėdavo, tuo tarpu pastaraisiais metais proporcijos pasikeitė – valstybės finansuojamas vietas gauna dagiau nei trečdalis, už studijas moka beveik du trečdaliai jaunuolių. Tai liūdna žinia šeimoms“, – kalbėjo G.Sarafinas.
