Universitetų reitingas buvo sudaromas pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą. Lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą žurnalas pristato jau aštuntą kartą.
Vertino universitetų programas
Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:
- Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36-iose studijų kryptyse;
- Universitetas Vilnius tech pirmauja 13-oje studijų krypčių;
- Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
- Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose arba dešimtadalyje visų vertintų studijų kryptyse;
- Vilniaus dailės akademija pirmauja 5-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
- Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
„Svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.
Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų iš šimto (kalbant konkrečiai, darbdavių anketinė nuomonė įvertinta 30 taškų, realus įsidarbinimas po studijų baigimo – dar 10 taškų, atlyginimas, gaunamas praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo, – dar 10 taškų), viso reitingo svorio“, – teigė reitingų rengėjai.
Turi stiprių ir silpnų pusių
„Kiekviena aukštoji mokykla turi savo stiprybių ir jaunuoliams svarbu įvertinti, kad jie stoja ne į pastatą, ne į bendrai universitetą, bet kad kiekviename universitete gali atrasti ir aukštos kokybės variantų, ir silpnesnių.
Dar atkreipsiu dėmesį, kad šiais metais pandemija suteikė Lietuvos aukštosioms mokykloms šansą atsikovoti tuos abiturientus, kurie žadėjo studijuoti užsienyje. Stojimas į užsienio aukštąsias mokyklas iš Lietuvos sumažėjo per pusę.
Tiesa, Lietuvos aukštosios mokyklos šia galimybe pasinaudojo tik iš dalies, nes jaunuoliai kokybę akcentuoja. Nes 17 iš 18 studentų atstovybių kaip vieną iš pagrindinių problemų išskiria studijų programų ir apskritai dėstymo kokybę“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, kartu su žurnaliste Jone Kučinskaite ir pristatęs šiuos reitingus.
Pandemija suteikė Lietuvos aukštosioms mokykloms šansą atsikovoti tuos abiturientus, kurie žadėjo studijuoti užsienyje. Tiesa, šia galimybe pasinaudota tik iš dalies.
Dar vienas rodiklis dėl kokybės esą yra tas, kad pirmame kurse studijas nutraukia nuo 15 iki 18 proc. pirmakursių, kurie sako, kad jiems tokios studijos netinka. Studentų apklausos atskleidžia, kad apie 20 proc. studentų netenkina dėstymo kokybė, o net trečdalis studentų nemano, kad jų pasirinktos studijų programos juos parengia profesinei veiklai.
„Tai liūdnokas vaizdas, jeigu trečdalis sako – aš baigiau, bet tai, ką gavau, manęs netenkina“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Kolegijų vertinimas
Žurnalas „Reitingai“ pristatė iš viso 51 koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
- Vilniaus kolegija pirmauja, kaip ir pernai, daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
- Kauno kolegija pirmauja 12-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
- Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 6-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
- Kauno technikos kolegija pirmauja 3-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
- Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus dizaino kolegija pirmauja 2-ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
- Klaipėdos valstybinės kolegija ir Lietuvos verslo kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
„Kolegijų bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai vertinome pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimą. Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų iš šimto (kalbant konkrečiai, darbdavių anketinė nuomonė įvertinta 30 taškų, realus įsidarbinimas po studijų baigimo – dar 10 taškų, na ir atlyginimas, gaunamas praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo, – dar 10 taškų), viso reitingo svorio.
Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2021 metų rugsėjo 8 d. – spalio 4 d. apklausė 2225 darbdavius iš visų šalies regionų ir sektorių. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnų dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę.
Darbdaviai galėjo išskirti tik po vieną kolegiją, kurios absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai“, – teigė reitingų rengėjai.
Į dalykinį kolegijų reitingą įtrauktas ir būsimiems studentams aktualus parametras – kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2021 metais. Kuo tokių studentų daugiau, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis.
Nelinksma tendencija
G.Sarafinas sakė, kad yra ir nelinksma tendencija – daugėja regionų, kuriuose gyvenantiems jaunuoliams prestižinės studijos tampa neprieinamos.
„Paprasčiau tariant, Lietuvoje daugėja savivaldybių, iš kurių nei vienas jaunuolis neįstoja nei į mediciną, nei į odontologiją, nei į orlaivių valdymą, kalbu apie valstybės finansuojamas vietas. Tai drama.
Kalbu ne apie atskiras mokyklas, o visus rajonus, kai nė vienas vaikas iš jų neįstoja. Pvz., pernai į mediciną neįstojo nė vienas vaikas iš dešimties savivaldybių – Varėnos, Ignalinos, Kelmės rajonų. Net ir didelių rajonų, tarkim, Tauragės, Šalčininkų, Kėdainių įstojo į mediciną po vieną vaiką“, – sakė G.Sarafinas.
Ir daugelyje kitų prestižinių programų nepamatysi vaikų ir tam tikrų regionų.
„Taip vyksta dėl to, kad regionų vaikai nepajėgia konkuruoti su didmiesčių vaikais. Nes būtent didmiesčiuose geriausios mokyklos, čia samdoma daugiausia korepetitorių“, – priežastis vardijo G.Sarafinas.
Jo teigimu, kai kuriose savivaldybėse abiturientai iš viso niekur nestoja.
„Žvelgiant plačiau, tikrai matomos niūrios tendencijos Lietuvoje – tarp ketvirtadalio aukščiausių pajamų šeimų moksleivių į aukštąsias mokyklas įstojo du trečdaliai, o tarp žemiausių pajamų – 27 proc. Matote skirtumą tarp 66 ir 27 proc., skirtumas didžiulis“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Skiriasi ir pasirenkamos studijų programos, vaikai iš regionų rečiau renkasi prestižines profesijas, tai lemia ir tolesnes karjeros galimybes.
Problemų – daugybė
Kodėl taip yra? Anot G.Sarafino, per dešimtmetį nebuvo išspręsta daugybės bėdų švietime.
„Tai ne mano nuomonė, taip sako mokyklų vadovai. Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus nuomonė tokia: „Liūdna konstatuoti, bet pasigirti nėra kuo, per dešimt metų nepavyko išspręsti nė vienos mūsų švietimą kamuojančios problemos, kai kurias tik pagilinome ir suvėlėme. net nerandu srities, kurioje galėtume pasidžiaugti progresu“.
Paminėsiu keletą problemų. Mokyklų tinklas – pajudėta labai menkai. Mokytojų trūkumas – duobė. Mokyklų sąranka – duobė, jei buvo sakoma, kad į gimnazijas pateks tik geriausi, tai patenka bet kas. Jeigu buvo sakoma, kad gimnazijos nekonkuruos su profesinėmis mokyklomis, tai jos žiauriai konkuruoja ir t.t.“, – vardijo G.Sarafinas.
Pagrindinės mokyklos savo vietos taip ir neatrado, mokytojų profesinis tobulėjimas stringa, nors žada.. Mokyklų vadyba daug kur jokia.
„Pokyčiai tiek dėl kovido, tiek dėl mūsų lėtumo, stagnacijos yra lėti“, – apibendrino reitingų rengėjas.
