Planuojama, kad per šiuos metus kvalifikaciją tobulinsis beveik 700 mokytojų. Nors ši siūloma kvalifikacijos programa nauja, tačiau studijuojantys ar jau studijas baigę šiuose universitetuose mokytojai ir anksčiau įgydavo emocinio, socialinio ugdymo, sveikatos, gyvenimo įgūdžių dalykų, saugios mokymosi aplinkos kūrimo, lytiškumo ugdymo kompetencijų studijų metu.
Programa skirta pedagogams ir mokyklų vadovams
Į VDU programą „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“ mokytojai susirinks spalio 6 d. Programoje dėmesys sutelkiamas į tokių kompetencijų gilinimą, kurios leistų pamokas organizuoti interaktyviai, taikant praktines žinias. Mokytojai bus skatinami domėtis ir metodologijos inovacijomis, jas atsirinkti ir adaptuoti savo profesinėje veikloje.
„Kompetencijos, kurios bus ugdomos per gyvenimo įgūdžių programą, šiandien yra ypač svarbios, nes turime kasdien mokytis streso valdymo ir atsparumo jam besikeičiančiame pasaulyje, kritinio ir kūrybinio požiūrio į savo elgesį sudėtingose situacijose ar spręsdami kompleksines problemas“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.
Programos apimtis – 270 akad. val., iš kurių 30 proc. skiriama praktikai. Programą sudaro 4 moduliai: socialinis ir emocinis ugdymas: teorija ir praktika; sveikatos ir gyvybės saugojimas; krizių prevencija; pamokos dizainas. Formuojant 1–3 modulių turinį, buvo atsižvelgiama į Gyvenimo įgūdžių programoje numatytus uždavinius mokiniams, pvz., mokiniai turi išmokti atpažinti emocijas, jas sukeliančius impulsus ir juos valdyti, tobulinti įtraukiojo elgesio įgūdžius, analizuoti įvairias situacijas, kuriose reikia priimti atsakingus sprendimus ir įvertinti pasekmes dėl savo ir kitų gerovės, įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų sveikatai ir gyvybei saugoti, mokėti suteikti pirmąją pagalbą ir pan.
Programą baigusių mokytojų kompetencijų rinkinys atitiks pedagogikos studijų krypties kokybės reikalavimus. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su 26 Lietuvos ir užsienio partneriais, su kuriais VDU Švietimo akademiją sieja ilgalaikė partnerystė. Mokymus ves kvalifikuoti VDU ir Klaipėdos universiteto profesoriai ir lektoriai, įsitrauks Lietuvos ir užsienio tyrėjai, dirbantys socialinio ir emocinio ugdymo, prevencinių programų srityje. Jų naujausių tyrimų rezultatai taip pat bus pristatyti programoje studijuojantiems mokytojams. Praktiniai užsiėmimai vyks savivaldybėse, kuriose susidaro 30 klausytojų grupės.
Programą baigusiems dalyviams bus išduodamas universiteto akredituotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas. Programa skirta mokyklų vadovams, mokytojams, pagalbos specialistams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir praktinio darbo patirties, ketinantiems vesti gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokas pagal atnaujintas programas.
Nors ši siūloma kvalifikacijos programa nauja, tačiau VDU studijuojantys ar jau studijas baigę mokytojai emocinio ugdymo, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių dalykų kompetencijų jau seniai įgyja kitose studijų programose. Pvz., sveikatos ir gyvenimo įgūdžių dalykas dėstomas mokomojo dalyko pedagogikos bei pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro programose. Panašaus dalyko klausėsi jau Lietuvos edukologijos universiteto studentai.
Emocinio intelekto ugdymo dalykas dėstomas VDU bakalauro studentams. Emocinio intelekto kompetencijos, pvz., savo emocijų suvokimas ir valdymas, empatija, socialinių santykių palaikymas, vis labiau pageidaujamos darbdavių, be abejonės, tai aktualu ir mokytojams. Svarbu, kad jie padėtų ugdytis ir mokinių emocinį intelektą.
Svarbu puoselėti vaiko individualumą
270 akad. val. nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo gyvenimo įgūdžių programa mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, švietimo pagalbos atstovams lapkritį startuoja ir VU. Registracija į programą numatoma spalio 11 dieną. Programą sudarys socialinio ir emocinio ugdymo teorijos ir praktikos, sveikatos ir gyvybės saugojimo, krizių prevencijos, gyvenimo įgūdžių pamokos dizaino kūrimo moduliai.
Programa rengta ir bus įgyvendinama aktyviai bendradarbiaujant universiteto mokslininkams iš edukologijos, psichologijos ir medicinos krypčių. Programos įgyvendinimo metu mokytojams gilinantis į skirtingas temas aktyviai dalyvaus įvairūs socialiniai partneriai, pvz., Maltos ordino pagalbos tarnybos Jaunųjų maltiečių mokyklos paramedikai (pirmoji pagalba), VŠĮ Krizių įveikos centro (krizių prevencija), viešosios įstaigos „Švietimo nuotykiai“ (socialinis ir emocinis vaikų ugdymas) ir kitų organizacijų atstovai. Programa taip pat bus įgyvendinama bendradarbiaujant su akredituotomis įstaigomis – regioniniais Lietuvos švietimo centrais, švietimo pagalbos tarnybomis.
„Universiteto parengta nacionalinė Gyvenimo įgūdžių tobulinimo programa remsis patirtinio ir probleminio ugdymo strategijomis. Siekiame, kad mokiniai ugdytųsi gyvenimo įgūdžius per konkrečią jų pačių ar kitų asmenų patirtį: tiek jau turimą, tiek sukuriamą mokiniams mokymo(si) metu. Kita vertus, norime, kad mokymasis vyktų per tyrėjimo procesus mokiniams susidūrus su konkrečiomis probleminėmis ar iššūkių kupinomis situacijomis.
Patirtinis ir probleminis ugdymas yra tarpusavyje susijusios ugdymo strategijos, kurios padeda ugdyti asmenybės raidą, atsakingai konstruoti savo gyvenimą, mokytis grupėje ir siūlo daugybę skirtingų metodų, kaip pasitikėjimo formavimo metodai, simuliacijos, vaidmenų žaidimai, refleksijos. Taigi programos metu mokytojai gilinsis į šias mokymo(si) strategijas ir nagrinėdami skirtingas programos temas, mokysis taikyti šias strategijas praktikoje“, – sako Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. Sandra Kairė.
Kaip teigia Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos Vilniaus universitete koordinatorė doc. Asta Meškauskienė, Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose padeda vaikams mokytis spręsti realaus gyvenimo problemas, asmeninius bei socialinius iššūkius, ugdytis sprendimų priėmimo įgūdžius ir juos taikyti ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime.
„Todėl mūsų universiteto parengta Gyvenimo įgūdžių programa siekiama stiprinti mokytojų žinias, gebėjimus ir nuostatas puoselėti vaiko individualumą ir savigarbą, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę bei pasitikėjimą savo sprendimų priėmimo gebėjimais, o kartu mokėti formuoti tvirtus socialinius įgūdžius, padedančius sėkmingai veikti visuomenėje“, – pabrėžia A.Meškauskienė.
Mokytojams, baigusiems programą, bus išduodama akademinė pažyma apie studijuotus dalykus ir pažymėjimas, liudijantis suteiktą teisę mokyti gyvenimo įgūdžių ugdymo dalyko pagal bendrojo ugdymo programas.
Pamoka – nauja, tačiau programos turinys – jau pažįstamas
Gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas labai aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.
Pavyzdžiui, žmogaus sauga kaip atskiras dalykas buvo įgyvendinama tik 5, 8, 10 klasėse.
Integruotai nuo 2017 m. rugsėjo 1-osios dienos visose mokyklose pagal Švietimo įstatymo nuostatas turėjo būti įgyvendinamos nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo arba prevencinės programos. Taip pat dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos.
Mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus.
Mokytojams, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta daugybė kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos.
Gyvenimo įgūdžių programa šiais mokslo metais įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 kl. integruotai, o 5, 7 kl. – po vieną savaitinę ir 9 kl. – po vieną pamoką kas antrą savaitę.
